Reabilitacijos centro „Gemma“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo Romano Machnin teigimu, žmogų gydyti reikia tol, kol pasiekiama norimų rezultatų, o dabartinis griežtas reabilitacijai skirtų dienų ir procedūrų skaičiaus apribojimas – didžiausia Lietuvos medicininės reabilitacijos sistemos yda.
Dirba konvejeriu
„Labai dažnai susiduriama su tuo, kad nepakanka skiriamų 14-kos dienų ambulatorinėje reabilitacijoje. Tai – iš principo tik pradžia. Pacientas turėtų būti labai nesunkus, kad per dvi ar pustrečios savaitės galėtų pilnai atsistatyti. Tad praėjus šiam laikui tiems, kurie nesijaučia sveiki, tenka pagalbos ieškoti privačiose įstaigose ir už tai mokėti iš savo kišenės“, – kalbėjo jis.
Gydytojo teigimu, poliklinikose realiai viskas vyksta konvejeriu.
„Susidaro įspūdis, jog svarbiausia tik laikytis įstatymo, tačiau ne realiai išgydyti žmogui. Galbūt valstybinės įstaigos galėtų pasiūlyti ir valstybės nefinansuojamą paslaugą, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija griežtai riboja bet kokias papildomas priemokas arba mokamas paslaugas“, – pastebėjo medikas.
R. Machnin pridūrė, kad apskritai yra labai siauros galimybės sąlygoti reabilitacijos programą ir ją keisti: „Įstatyme yra parašyta, kad žmogus turi gauti tokį ir tokį procedūrų skaičių, įvardytas kompleksas, kokios turi būti tos procedūros. Yra visas sąrašas diagnozių, kokiomis sąlygomis turi būti teikiama, yra specialūs testai atliekami. Jei žmogus atitinka sąlygas, jam galima skirti. Bet galbūt vienokios procedūros žmogui nereikia, reikia kitos, tačiau gydytojas yra apribotas įstatymo paskirti kitokias.“
Pašnekovas pridūrė, kad ministro įsakymą bandoma pakeisti jau ne vienerius metus, tačiau viskas vis stringa.
Neiškenčia eilių
Jei vieniems procedūrų pritrūksta, kiti net nesivargina kreiptis į valstybinė gydymo įstaigą, mat nesugeba laiku gauti paslaugų.
„Pavyzdys – įvyko trauma, nuimtas gipsas ir reikia pradėti reabilitaciją čia ir dabar, nes kitaip sąnarys sustings ir nebus galima juo naudotis. O realybė tokia, kad pas šeimos gydytoją pateksi po 2 savaičių, pas – reabilitologą – dar po trijų savaičių, o pačios procedūros prasideda dar po trijų savaičių. Tai bendrai reabilitacija po dviejų mėnesių, o tai yra gerokai per vėlai. Jau nebus ir reabilitacijos prasmės“, – konstatavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Diegs naują registracijos sistemą
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Elita Radkevič pripažino, kad eilių problema yra žinoma, tačiau tikino, kad situaciją turėtų palengvinti išankstinė pacientų registracijos sistema, kuri turėtų būti pradėta diegti šį rudenį.
„Joje bus rodoma, į kokią gydymo įstaigą reikėtų kreiptis norint pas gydytoją užsiregistruoti greičiausiai. Jis pacientui nebūtinai priklausys pagal gyvenamąją vietą, bet tai bus artimiausias vizitas, jei žmogus nenori laukti“, – sakė ji.
Kartu specialistė pabrėžė, kad esant poreikiui galimybė pratęsti medicininę reabilitaciją dabartiniame ministro įsakyme numatyta: „Tais atvejais, kai yra įvertinę visas indikacijas, paslaugų rūšį ir reikiamą trukmę, konsiliumo metu gydytojai gali priimti sprendimą padidinti, sumažinti reabilitacijos trukmę arba skirti ją ne pagal indikacijas. Įstaiga turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kai prašymas pagrįstas, ji turėtų skirti papildomas lėšas šioms procedūroms.“
Trūksta paciento motyvacijos
Karoliniškių poliklinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Tomas Sinevičius patvirtino, kad yra numatyta išimties tvarka, kada reabilitaciją galima pratęsti, jei gydytojai mato tam poreikį.
„Aišku, taip susiduriama su daugiau popierizmo, reikia pildyti argumentuotą laišką ligonių kasoms, bet nebūna taip, kad jį atmestų. Galbūt prie atskirų susirgimų galima kalbėti, kad tik vieną kartą per metus reabilitacija yra kompensuojama, bet gal tai daugiau susiję su neįgaliais vaikais ir panašiai, tačiau čia irgi yra kitų būdų problemai spręsti, vietų, kur kreiptis. Galbūt kartais ta informacija sudėtingai pateikiama ir ne visada žinoma, kokios yra galimybės.
Šiaip reabilitacijos sistema labai sudėtingai įforminta, kartais net kiti gydytojai nesupranta, kaip žmogus jai yra siunčiamas, o žmogus juolab pasiklysta įstatymų ir įsakymų „pinklėse“. Tad kartais jis piktai reikalauja, kas jam priklauso, juk mokesčius mokėjo... Tačiau yra žmonių grupė, kuriems reabilitacija nėra būtina, nes jie patys nesirūpina savo sveikata“, – pastebėjo jis.
T. Sinevičius sutiko, kad yra sunkių sudėtingų atvejų, kai po stacionaro nukreipti ambulatorinei reabilitacijai galima tik pavienėms procedūroms: „Žinoma, labai norėtųsi, kad kažkokią bazinę pagalbą galėtų gauti visi, bet nereikia nurašyti ir pačių žmonių indėlio, jis pats turi būti motyvuotas pasveikti.“
Be to, pridūrė gydytojas, esant ūmiems susirgimams, yra sudarytas koridorius patekti pas specialistą greitai: „Esame palikę talonus tokia ekstrine tvarka, tai gal per savaitę dvi galima patekti. Aišku, nestinga manančių, kad tokie talonai – vos ne kokia korupcija, taip tikrai nėra.“
