„Teismas patenkino prokuratūros skundą ir perkvalifikavo nuteistojo K.Michailovo veiką iš 129 straipsnio, kuris buvo kvalifikuotas kaip nužudymas, į 100-ąjį straipsnį, kaip nusikaltimą žmoniškumui. Tai aišku duoda pagrindinį dalyką – buvo pripažinta, kad ši veika padaryta buvo politinais motyvais, o būtent vykdant TSRS oficialią politiką užpuldinėti Lietuvos gyventojus ir juos žudyti“,– sakė prokuroras.
Jis mano, kad Apeliacinio teismo nuosprendis turės reikšmės kitoms, šiuo metu dar nagrinėjamoms byloms, susijusioms su to metu įvykiais. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Sausio 13-osios bylą, taip pat nagrinėjama kitų omonininkų, K.Michailovo bendrininkų byla dėl žudynių Medininkuose.
Prokuroras sako, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.
Tuo metu nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius sakė, kad ketina skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui.
„Buvo pasakyta, kad kaltė grindžiama Tomo Šerno parodymai, tačiau cituoju, jis sako, kad nemačiau tokio žmogaus užpuolikų tarpe“, – žurnalistams sakė K.Michailovo advokatas.
Teismas pirmadienį paliko galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Medininkų byloje nuteistam K.Michailovui.
Generalinė prokuratūra savo apeliaciniu skundu prašė nuteistojo K.Michailovo veiką iš nužudymo perkvalifikuoti į nusikaltimą žmoniškumui – nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.
„Nuteistasis buvo tarp asmenų, atlikusių smurto veiksmus prieš aštuonis pareigūnus“, – sakė teisėjas Aloyzas Kruopys.
Jis taip pat paskelbė, kad K.Michailovo ir jo advokatų skundai atmetami.
„Nusikaltimo padarymo metu nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui, tačiau Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis turi grįžtamąją galią, nes iki jo įsigaliojimo nusikaltimai žmoniškumui, padaryti prieš civilius gyventojus, tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžti, įtvirtinti 1945-ųjų Niurnbergo tribunolo statute. K.Michailovas galėjo numatyti, kad gali būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė teisėjas.
Kalbėdamas apie K.Michailovo veiksmų perkvalifikavimą jis taip pat paminėjo, kad pagal tarptautinę teisę, civilių gyventojų nužudymas priskiriamas prie nežmoniškumo veikų, nužudyti pareigūnai laikytini civiliais gyventojais tarptautinės teisės prasme, nes jie nepateko į karines pajėgas.
Apeliacinio teismo pranešime rašoma, kad visuotinai pripažinti bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste 1991 metų liepos 31 dieną dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.
Teismas nustatė, kad Lietuvai ir Latvijos atkūrus nepriklausomybę, TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 metų pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.
Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką.
Teisėjas taip pat paminėjo, kad Medininkų žudynės buvo dalis Sovietų sąjungos tuo metu vykdytos politikos. Į muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas, gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti.
„Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi“, – sakė teisėjas.
Jis teigė, kad skirta bausmė yra adekvati ir teisinga įvykdytam nusikaltimui.
Po Apeliacinio teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėjo.
„Aš supratau, kad bausmė perkvalifikuota, bet teismas nenurodė, kokiais duomenimis įrodyta mano kaltė. (...) Aš nesupratau teismo pozicijos“,– sakė K.Michailovas, teisėjo paklaustas, ar suprato nuosprendį.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.
Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
