Mokslininkai jau nagrinėja šios atmainos ypatybes. Naujasis Vyriausybės Ekspertų tarybos narys, Geteborgo pasaulinės biologinės įvairovės centro mokslininkas Gytis Dudas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis.
„Nors ši atmaina neramina tiek mane, tiek daugelį mano kolegų, daugiau žinių apie ją neturime ir negalime daugiau nieko pasakyti be to, kad B.1.620, greičiausiai, panašiai kaip B.1.351 ir kitos Lietuvoje kol kas neaptiktos atmainos, sėkmingiau galės apeiti imuninį atsaką, susidariusį persirgus atmainomis be E484K mutacijos ar pasiskiepijus.
Noriu pabrėžti, kad tai reiškia didesnę tikimybę užsikrėsti pakartotinai persirgus arba pasiskiepijus, bet tai nieko nepasako apie tokio užsikrėtimo sunkumą. Nieko negalime pasakyti ir apie jos perdavimo pakitimus ar sukeliamos ligos sunkumą sergant pirmą kartą. Šios informacijos neturėsime gana ilgai, nes kol kas esame pirmoji pasaulio šalis, sąmoningai kovojanti su šia atmaina“, – rašo G. Dudas.
Mokslininkas tikina, kad ilgainiui ši atmaina gali tapti ir visos Europos problema.
„Įdėmiau peržvelgus informaciją GISAID'e ir susisiekus su daugiau mokslininkų, pateikusių šios atmainos genomų į duombazę, iš viso tarp 28 (dabar žinomų) šios atmainos atvejų kitur Europoje, 4 yra keliautojai, grįžę iš Kamerūno. Tiesa, tikėtinus vietinius šios atmainos perdavimus jau matome Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, todėl ši atmaina gali tapti endemine Europos problema.
<...> Į Lietuvą, mano turimais duomenimis, B.1.620 atmaina pateko du kartus ir abu kartus iš Europos. Vienas iš įvežimų aptiktas ką tik atvykusiame asmenyje ir greičiausiai ties tuo asmeniu ir pasibaigs, kitas įvežimas - inicijavo infekcijos, kuri dabar ir cirkuliavo Anykščiuose, grandinę. Šios atmainos situaciją Lietuvoje galime sekti ganėtinai akylai, palyginti su kitomis dėl Lietuvoje kai kur taikomo pakartotinio PGR testavimo E484K mutacijai tarp PGR-teigiamų ėminių aptikti“, – aiškina jis.
R. Dudas pasidalijo mintimis, kodėl atsitiko taip, kad turime naują atmainą:
„Tai, kad šią atmainą pirmiausiai pastebėjome Europoje ir vėlai yra tiesioginė (šiuo atveju) Afrikos šalių ignoravimo pasekmė. Nepadėdami Afrikos šalims vykdyti savo sekoskaitos programų (kaip mums padeda Europos Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centrai, ECDC) ir nesuteikdami Afrikos šalims vienodos prieigos prie vakcinų (kaip mums padėjo Europos Sąjunga), sudarėme tobulas sąlygas SARS-CoV-2 plisti visame žemyne ir prisidėjome, kad informacija apie bet kokias naujas atmainas pateikiama pernelyg vėlai.“
Lietuvoje per parą – 1344 COVID-19 atvejai ir 14 mirčių
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1344 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 528,6.
Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 237 tūkst. 950 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 14 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 215 tūkst. 31.
Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 3818 . Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 6644. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 7724.
Lietuvoje, prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso, pirmąja skiepo doze jau paskiepyta 594 tūkst. 331 žmogus. Antrosios skiepo dozės jau sulaukė 227 tūkst. 754 asmenų.
