Taip jis komentavo šią savaitę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą siūlymą iš bankų siekiamas surinkti lėšas panaudoti ne tik karinio mobilumo projektams, bet ir „karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti“.
„Kad būtų galimybės papildomos, jeigu prireiktų, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas. – Mes tiesiog galvojame, kad įstatyme, tame tekste gali būti plačiau įrašyta, ką būtų galima finansuoti už tas lėšas.“
„Bet yra ir ne dvigubos paskirties infrastruktūra, kuri reikalinga mūsų, kaip priimančios šalies, mūsų kariuomenės poreikiams, pavyzdžiui, kelias, einantis į poligoną. Jis irgi reikalingas“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant civilinės ir karinės infrastruktūros projektus KAM ir Susisiekimo ministerija yra sutarusios juos sinchronizuoti.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
