Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Anot ministro, šis sprendimas padės Ukrainai kurti vakarietiškais standartais paremtą kariuomenę ir taip didinti šalies atsparumą.
A. Anušauskas teigia, kad prie šios misijos tikslų ketina aktyviai prisidėti ir Lietuva.
„Lietuva kartu su vienmintėmis valstybėmis narėmis aktyviai nuo pat pradžių rėmė šį Ukrainos prašymą ir ketina aktyviai prisidėti prie šios misijos tikslų. Man teko gynybos ministrų susitikimuose daug kartų kelti šį klausimą“, – rašė A. Anušauskas.
„Tai – naujas puslaptis ES-Ukrainos bendradarbiavime“, – pridūrė jis.
ES diplomatų teigimu, misija veikiausiai prasidės nuo ukrainiečių kariuomenės pareigūnų kvalifikacijos kėlimo kursų, kurių organizavimas, manoma, užtruks mažiausiai pusę metų.
ES valstybės jau keletą mėnesių nesutarė dėl galimo misijos plano po to, kai liepą Ukraina paprašė bloko atsiųsti kariuomenės instruktorių.
Šiuo metu Ukrainoje dirba kelios dešimtys karių-instruktorių iš Lietuvos. Jie dėl saugumo situacijos praėjusį penktadienį perdislokuoti iš Kijevo regiono į labiau į vakarus nutolusį Lvivo regioną.
Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir karinės technikos. Vien Baltarusijoje šiuo metu dislokuota kelios dešimtys tūkstančių Rusijos karių.
Vakarai nuogąstauja, kad Kremlius planuoja invaziją į Ukrainą.
