Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteisto dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimą antstolio 43 metų Dariaus Blizniko prašymą.
Teisėjų kolegija nutarė patenkinti Dariaus Blizniko ir jo gynėjo Marijono Greičiaus prašymus ir kviesti į teismą Antstolių rūmų atstovus, kurie turėtų paaiškinti, kaip privalo elgtis antstoliai skelbiant skolininko paiešką.
Teismas atmetė valstybės gynėjo Remigijaus Matevičiaus prašymą, kur nurodoma, jog Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kancleris Evaldas Gusta asmens galėtų apibūdinti policijos pareigūnų veiksmus, vykdant asmens paiešką, nes jų veiksmai yra apibrėžti įstatymuose.
„Kiek suprantu, skolininkas negali būti sulaikomas, jeigu yra civiliniai santykiai. Tik atliekant baudžiamojo proceso veiksmus, ieškomas asmuo gali būti sulaikytas dviem paroms“, - tikino teismą D. Blizniko gynėjas M. Greičius.
Jis prašė teismo prijungti prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto Antrosios apylinkės teismo nutartį skirti D. Bliznikus šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant vienerius metus, VRM kanclerio E. Gusto pateiktą Asmenų paieškos instrukciją.
Ten nurodoma, jog pradėjus vykdyti skolininko paiešką turėtų būti nurodyta suma, nes „dažniai policijos paieškos veiksmų atlikimo išlaidos keletą kartų viršija išieškomos sumos dydį“.
M. Greičius kelis kartus akcentavo, jog esant civiliniams santykiams, asmuo negali būti sulaikomas.
Anot gynėjo, skolininką Paulių Šarūną Vorobiejų ieškojo Interpolas, tad policija turėtų atkreipti dėmesį, jog ieškomas „Reklamos ir marketingo idėjos“ juridinis, o ne fizinis asmuo.
Pagal įstatymus, procesai vykdomi skirtingai.
Už piktnaudžiavimą tarnyba bei antstolio vardo diskreditavimą valstybės tarnautojas D. Bliznikas lapkritį nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimą atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams.
Vilniaus antrosios apylinkės teismas paskelbė, jog 43 metų antstolis Darius Bliznikas pripažintas kaltu, nes neteisėtai disponavo privačiais asmens duomenimis, suklastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnyba, pažeidė Antstolio priesaiką.
Dėl jo kaltės jo bylose minimi asmenys patyrė nepatogumų, kai pareigūnai juos sulaikė ir apribojo laisvę, domėjosi jų privačiu gyvenimu.
„Kiekvienas žmogus turi teisę į privatų gyvenimą“, - paskelbė teismas nurodydamas, jog siekdamas sau naudos antstolis D.Bliznikas naudojosi asmenų paieškos registru.
Už tai jam skirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Teismas taip pat nutarė, jog D.Bliznikui draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms dienoms.
Teismo posėdžiui pasibaigus buvęs antstolis tikino esąs nekaltas: „Ar žinote, kuo skirais bet kokia UAB nuo AB. Štai „Snoro“ pavyzdys, kai vadovai sulaikyti neįrodžius jų kaltės. Tokią pat teisę domėtis asmenimis, kurie , kaip įtariama, buvo skolininkai, turėjau ir aš“.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad 2005 metais D. Bliznikas vykdė skolų išieškojimą iš vienos vilnietės bendrovės „Naujininkų būstas“ naudai. Dėl to jis buvo užvedęs net septynias bylas, kuriose įsiskolinimas sudarė beveik 3,5 tūkst. Lt.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijas vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimas yra nustatomas pagal visus išieškotinus ir realiai išieškotą sumą. Įtariama, kad D. Bliznikas šias taisykles pažeidė – trijose bylose kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti vykdymo išlaidas atskirai.
Antstolis neteisėtai įgijo teisę į 20 proc. didesnį atlyginimą – 123 Lt. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad antstolis pasididino vykdymo išlaidas 266 Lt. Teismui baudžiamąją bylą perdavę prokurorai teigia, kad D. Bliznikas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.
Teismas nustatė, jog jo veiksmai sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams.
2008 metais tuometinis teisingumo ministras Petras Bagušką skyrė D.Bliznikui nuobaudą už tai, kad Nekilnojamojo turto registre neteisėtai peržiūrėjo duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Antstolių įstatyme nurodyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo ir dokumentų perdavimo teismo pavedimu bei kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka antstolis įsiregistruoja duomenų tvarkytoju ir turi teisę iš duomenų valdytojų gauti asmens duomenis, reikalingus jam valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti.
