Šiandien po pietų Seimas skubos tvarka svarstys įstatymo projektą, specialiai skirtą keliolikai per 5 metus aukštojo mokslo studijų nesugebėjusių pabaigti antstolių. Jo teikėjai – Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Vidmantas Žiemelis ;– siūlo terminą jiems pratęsti dar 2 metams, rašo "Lietuvos žinios".
Šiandien po pietų Seimas skubos tvarka svarstys nepažangiems, mokslų nesugebėjusiems baigti antstoliams skirtą Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, rašo „Lietuvos žinios“.
Jo teikėjai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir šio komiteto narys Vidmantas Žiemelis, ėmęsi ginti keliolika antstolių, per išsilavinimui įgyti skirtus papildomus net penkerius metus nesugebėjusių užbaigti aukštojo mokslo studijų, prašo terminą pratęsti dar dvejiems metams.
Dėl keliolikos antstolių, kuriems nesiseka mokslai universitetuose, siūloma keisti įstatymą. Šiuo metu Lietuvoje yra 129 antstoliai, iš jų 101 turi reikiamą išsilavinimą. Iš likusių 28 didžioji dauguma mokosi arba yra baigę Rusijos ir Baltarusijos aukštojo mokslo įstaigas, ir tik aštuoni studijuoja Lietuvoje. Tuos 28 sunku būtų pavadinti proto bokštais. Aštuoni studijuojantieji Lietuvoje mokslus kremta daug ilgiau, nei paprastai trunka studijos. Apie studijuojančiuosius Rusijos industrinio ir tarptautinio universitetų filialuose Kaliningrade apskritai sunku ką nors pasakyti, nes ne paslaptis, jog šiose mokymo įstaigose svarbiausia ne žinios, o pinigai, kuriuos sumoka studentai.
"Jeigu šie antstoliai studijuotų Europos Sąjungos šalyse, būtų suprantama, nes mūsų teisės sistema unifikuojama, labiau atitinka Lietuvos ir ES teisės sistemų principai, pamatiniai dėsniai, - antstolių pasirinkimu stebėjosi teisingumo ministro patarėjas Pavelas Kujalis. - O ne ES šalyse net įstatymų bazė kuriama kitais principais. Abejoju, ar gali būti kvalifikacija, gauta ne Europos Sąjungos šalyje, pripažinta galiojančia Lietuvoje per vieną egzaminą, kurį turintieji rusiškus diplomus laiko Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Studijuojama 3-5 metus, tad viso žinių bagažo patikrinti vienu egzaminu, mano galva, neįmanoma. Tai tik sėkmės dalykas."
Antstoliams skuba padėti ne tik Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, brukantis parlamentui galimybę dvejiems metams atidėti aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimą tiems, kas šito nesuspėjo padaryti nuo 2003 metų. SKVC, pirma planavęs egzaminą dėl rusiško išsilavinimo įteisinimo surengti spalio mėnesį, datą paankstino - numatė rugsėjo 26-ąją. Tai padaryta paprašius Teisingumo ministerijai, nes antstoliai, nesuspėję įteisinti diplomų iki spalio 1 dienos, nebegalės dirbti šio darbo.
Rugsėjo 26-ąją egzaminą SKVC laikys 12 antstolių. Jeigu jiems visiems pasiseks, liks 16 reikiamo išsilavinimo neturinčių antstolių. Dėl tos saujelės žmonių ir siekiama pakeisti įstatymą.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė tvirtina, esą įstatymas būtų keičiamas ne tam, kad ilgiau padirbėtų nepažangūs antstoliai, o kad būtų patogiau jų klientams.
Graudena atleidžiamais darbuotojais
"Didžioji dalis formalių įstatymo reikalavimų neatitinkančių antstolių turi 10-20 metų darbo stažą ir solidžią darbo patirtį, - teisino sunkiai mokslus kremtančius antstolius I.Karalienė. - Visi jie tapo antstoliais išlaikę antstolių kvalifikacinį egzaminą ir laimėję konkursus užimti laisvas vietas. Skubiai likviduodami savo kontoras. Šie antstoliai būtų priversti atleisti daugiau kaip 100 samdomų darbuotojų."
Teisingumo ministras Petras Baguška, kurio nuomonės nebuvo atsiklausta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant antstolių išsilavinimo klausimą, priverstas įrodinėti, kad žmonių likimais ir jų turtais disponuojantys teisininkai privalo turėti europietišką teisinį išsilavinimą.
"Šis įstatymo projektas vienareikšmiškai naudingas tik abejotinos kvalifikacijos antstoliams, o projekto rengėjų motyvai tėra tik bandymas nuslėpti jų išsilavinimo spragas, - įsitikinęs P.Baguška. - Siūlau nepritarti projektui, kuris dar dvejiems metams nukeltų antstolių išsilavinimo reikalavimų įgyvendinimą."
Teisingumo ministerijoje gautų skundų analizė parodė, kad teisininko kvalifikacijos neturėjimas yra viena iš nekvalifikuoto ir netinkamo antstolio pareigų vykdymo priežasčių. 2003-2006 metais teismai gavo 510 skundų dėl 28 tinkamo išsilavinimo laiku neįgijusių antstolių veiklos. Teismai visiškai patenkino 93 skundus, iš dalies patenkinta 80 skundų. Faktiškai kas trečias skundas buvo pagrįstas.
Antstolių teroras
Siekiai palengvinti antstolių dalią nestebina Lietuvos teisinės sistemos žinovų. Ypatingos sąlygos šiam teisininkų sluoksniui pradėtos kurti nuo 2001 metų.
Tuometinis teisingumo ministras Vytautas Markevičius 2001 metų rugsėjo 19-ąją įsakymu sudarė darbo grupę antstolių reformai parengti ir įgyvendinti. Buvo parengti svarbiausi teisės aktai: Antstolių įstatymas, Civilinio proceso kodeksas, Sprendimų vykdymo instrukcija ir daugelis kitų.
Praėjus šešeriems metams galima aiškiai pasakyti: kai kurie ministro sudarytos grupės nariai teisinius dokumentus rengė sau asmeniškai. Padirbėję su Antstolių įstatymu bei kitais dokumentais antstoliais tapo buvę Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyr. specialistai Aušra Lepeškaitė, Gintaras Matkevičius, Vytenis Stungurys.
Pradėjus įgyvendinti parengtą įstatymą paaiškėjo, kad jis patogus antstoliams. Po įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje prasidėjo tikras antstolių teroras. Net dėl menkos 20 litų baudos už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto antstoliai išieškodavo po 200-300 litų vykdymo išlaidų. O 3000 litų skolos už šildymą pakakdavo tam, kad iš varžytynių už juokingai menką kainą būtų parduotas butas.
Antstolių teroro auka tapo ir garsi grožio konkursų rengėja Jūratė Vilimienė. Ji dėl menkos skolos neteko trijų kambarių buto Vilniuje.
Ten, kur antstoliams buvo patogu, įstatymo rengėjai sukūrė palankias įstatymo nuostatas. O kur žinojo sunkiai suvaldysią situaciją, bet kokios atsakomybės atsikratė. Taip atsitiko rengiant varžytynes, kai jose dalyvauja vieni ir tie patys brutalūs veidai, nuperkantys išvaržomą turtą už minimalią kainą bei neleidžiantys varžytynėse dalyvauti kitiems asmenims.
Pirmas smūgis - iš teismo
Smūgiu antstoliams tapo 2007 metų rugsėjo 11-ąją įsigaliojusi Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kad antstoliams skaičiuojant vykdymo išlaidas negali būti taikoma teisingumo ministro V.Markevičiaus 2002 metų gruodžio 31-osios įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Šioje instrukcijoje maksimalus vykdymo išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus dydis išieškant pinigines sumas iki 200 litų nebuvo nustatytas. Kai kurie antstoliai tuo piktnaudžiavo nerealiai išpūsdami vykdymo išlaidas. Už darbą reikalauta suma neretai dešimtis kartų viršydavo skolos dydį, tačiau visi nukentėjusiųjų skundai būdavo atmetami, nes tokią veiksmų laisvę antstoliams suteikė V.Markevičiaus patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.
Sava kompanija
"Antstolių įstatymą kūrė Teisingumo ministerijos teisinių institucijų departamentas, vadovavo dabartinis antstolis V.Stungurys, - papasakojo apie Antstolių įstatymo kūrimo subtilybes P.Kujalis. - Iš to departamento išėjo ir dabartinė Antstolių rūmų prezidentė I.Karalienė, ir buvę antstoliai A.Lepeškaitė, G.Matkevičius. Jie iš dalies prisidėjo prie Sprendimų vykdymo instrukcijos rengimo, prie antstolių informacinės sistemos rengimo. Sistema tokia, kad sunku gauti tikrai svarbią informaciją."
P.Kujalis įžvelgia daug trūkumų šiuo metu veikiančiame Antstolių įstatyme.
"Man asmeniškai abejonių nekyla, kad įstatymas buvo parengtas toks, koks jis naudingas antstoliams, - paaiškino P.Kujalis. - Teisingumo ministerijai nepalikta realių svertų kontroliuojant antstolius. Neaiškiai apibrėžta, ką mes galime tikrinti. Vos ne kiekvienas antstolio veiksmas traktuojamas kaip procesinis, o tai reiškia, kad tik teismai, gavę skundą, įvertina antstolio veiksmus."
Buvusysis kritikuoja
Teisingumo ministerijos parengtame naujame Antstolių įstatymo projekte atsirado nuostatos, suteiksiančios daugiau skaidrumo antstolių darbe. Siūloma skaidrumą didinti pradedant nuo pačios pradžios - nuo viešo konkurso ir kvalifikacinių egzaminų. Iki šiol ta pati komisija tikrino antstolių žinias ir skelbdavo konkurso rezultatus. Naujame įstatyme šias funkcijas siūloma perduoti skirtingos sudėties komisijoms, taip pat pakeisti drausminių nuobaudų sistemą.
Įstatymo projekto autoriai numatė didesnį antstolių finansinės veiklos skaidrumą, nes iki šiol jie neinformuoja ministerijos apie gautas pajamas. Siūloma, kad antstoliams būtų numatyta prievolė deklaruoti ne tik savo, bet ir šeimos narių turtą.
Siūloma neleisti antstoliams disponuoti depozitinėje sąskaitoje laikomomis kitiems piliečiams priklausančiomis lėšomis.
Teisingumo ministerijai sukritikavus dabar galiojantį Antstolių įstatymą kilo didžiulis pasipriešinimas reformai. Mat šiltnamio sąlygas antstoliams kūrė teisės elitas: Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Vigintas Višinskis ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius.
Tad bandoma kiek įmanoma atitolinti arba išvis užblokuoti Antstolių įstatymo pakeitimo projektą. Dalis pradėtą antstolių reformą kritikuojančių asmenų yra prisidėję rengiant dabartinį ydingą ir ne kartą kritikuotą Antstolių įstatymą, tarp jų ir buvęs teisingumo ministras V.Markevičius. Jis dabar - premjero Gedimino Kirkilo neatlyginamas konsultantas.
Rūta Skatikaitė
