Finansinių įsiskolinimų turintys asmenys ar įmonės vieną dieną prie durų gali sulaukti antstolių. Tačiau, gindami vienos pusės interesus, teismo sprendimus vykdantys antstoliai neretai nepaiso kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ir jaučiasi padėties šeimininkais bei leidžia sau daugiau nei numato įstatymai ir jiems skirti įgaliojimai.
Į redakciją kreipėsi vienos Šiauliuose įsikūrusios įmonės atstovai, kurių teigimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, antstolis Andrius Liaškovas elgiasi neteisėtai, šališkai ir nepaiso antstolių etikos kodekso.
Antstolis ir advokatas – bičiuliai?
Šiauliečių įmonė neseniai susidūrė su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Ieškovo atstovas - advokato Gintaro Žičkaus kontora. Šios kontoros advokato padėjėjas Dalius Vaičiulis pateikė antstoliui A. Liaškovui vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau verslininkai turi įtarimų, kad šis antstolis yra galimai suinteresuotas sėkminga bylos baigtimi, nes, jų žiniomis – antstolis ir advokato padėjėjas yra bičiuliai. „Antstolis pats mums buvo pasakęs, kad yra artimas advokato padėjėjo D. Vaičiulio bičiulis, be to, A. Liaškovas ir advokato padėjėjas turi bendrų reikalų vienoje aukštojoje mokykloje. Todėl, mūsų manymu, antstolis šiuo atveju gali būti neobjektyvus. Taigi, aiškiai matydamas interesų konfliktą A. Liaškovas neturėtų toliau tęsti vykdymo“, - piktinosi įmonės atstovai.
Be to, verslininkai pastebi ir kitų antstolio veiklos trūkumų: „A. Liaškovas, vykdydamas teismo nutartį, turėjo areštuoti įmonės turtą, tačiau areštavo sąskaitas ir kasą. Tai ne tik pažeidžia civilinio proceso kodeksą, bet ir galimai viršija įgaliojimus. Tokie antstolio A. Liaškovo veiksmai sutrikdė įmonės darbą - mes nebegalime vykdyti net minimalios veiklos, atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomų mokesčių valstybei. 17 darbuotojų liko be darbo ir pajamų“, - teigė verslininkai.
Brovėsi be leidimo
Tai ne vienintelė priežastis, kodėl verslininkai piktinasi antstolio A. Liaškovo veiksmais. Pasak jų, prieš keletą dienų antstolis bandė įsibrauti į muitinės sandėlį, kuriame laikomas įmonės turtas, nors antstolis neturėjo nei teismo, nei tikrojo patalpų savininko leidimo. Tai konstatavo ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tačiau antstolis, pasak verslininkų, šią teisėsaugininkų pastabą ignoravo, o galų gale juos apkaltino trukdant vykdyti antstolio pareigas. „Jis siekė patekti į patalpas nepaisant to, kad patalpos priklauso visiškai kitam asmeniui. Be to, kaltino įmonės vadovą, jog jis neva sąmoningai trukdo jam patekti į sandėlį“, - stebėjosi verslininkai. Jų teigimu, į muitinės sandėlį jie negali patekti kada panorėję, nes nėra jo savininkai - norint į jį patekti yra būtina gauti savininko sutikimą, kadangi tai yra specifinį teisinį statusą turintis objektas, tad antstolio priekaištai atrodo absurdiški. Be to, verslininkus suglumino faktas, kad antstoliui A. Liaškovui bandant patekti į muitinės sandėlį buvo iškviestas spynų meistras, atrakinantis užsikirtusias spynas ar netekus rakto.
Meistras informavo susirinkusius, kad jį kvietė patalpų savininkas, tačiau verslininkams pasitikslinus, kas iškvietė meistrą, su antstoliu atvykęs advokato padėjėjas D. Vaičiulis nurodė meistrui į klausimus neatsakinėti. Be to, jau išvykus antstoliui, D. Vaičiulis sumokėjo pinigus meistrui – tikėtina, už jo paslaugas. Šis faktas leidžia įtarti, kad bandydamas neteisėtai patekti į sandėlį meistrą kvietė ir pats antstolis, galimai meluodamas jam, kad yra patalpų savininkas.
Nurodė sudaryti sąlygas
Antstolis šią savaitę verslininkams elektroniniu paštu siuntė laišką, kuriuo reikalavo užtikrinti galimybę antstoliui patekti į sandėlio patalpas jau tą pačią dieną, vos per tris valandas nuo laiško išsiuntimo. Kitą dieną buvo gautas patvarkymas, kuriame nurodoma greičiau nei per dvi valandas sudaryti sąlygas antstoliui patekti į minėtas patalpas.
„Toks antstolio veikimas leidžia abejoti dėl jo veiklos teisėtumo ir nešališkumo. Per tokį trumpą terminą atlikti bet kokius veiksmus yra sudėtinga, juo labiau patekti į svetimas patalpas“, - teigia verslininkai. Deja, per tokį trumpą laiką antstolio nurodymo įvykdyti nepavyko dar ir todėl, kad tuo metu įmonės vadovas buvo išvykęs.
Draugystę neigia
Tuo metu antstolis A. Liaškovas „Šiaulių naujienoms“ neigė, kad su advokato padėjėju D. Vaičiuliu yra artimi bičiuliai ir patikino esantys tik pažįstami. Taip pat antstolis raštu atsakydamas į pateiktus klausimus neigė, kad kartu su D. Vaičiuliu turi reikalų vienoje Šiaulių kolegijoje. Redakcijos žiniomis, minėtas advokato padėjėjas dėsto Šiaurės Lietuvos kolegijoje, o antstolis A. Liaškovas yra įvardijamas kaip šios kolegijos teisės socialinis partneris.
Paklaustas apie antstolio darbo principus, A. Liaškovas pripažino, jog antstoliui nėra leidžiama įsiveržti į privačias patalpas be patalpų savininko žinios ir/arba teismo nutarties. Be to, jis pripažino, kad antstolis turi nusišalinti, jeigu pats antstolis ar jo sutuoktinis (gyvenimo draugas) arba jo artimi giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. A. Liaškovas teigė, kad jo praktikoje buvo du pareiškimai jam nusišalinti.
„Vienu atveju teko nusišalinti, kitu – klausimas dar sprendžiamas“, - teigė A. Liaškovas. Tiesa, verslininkams elektroniniu paštu davęs vos porą valandų sudaryti galimybę patekti į jiems nepriklausančias patalpas, pats antstolis skubiai į žurnalistų klausimus atsakyti negalėjo – tam prireikė kone paros laiko.
Praktika piktina
Šiauliečiai Seimo nariai Valerijus Simulik ir Arvydas Mockus teigia, kad antstoliai dažnai viršija savo įgaliojimus ir neretai imasi išieškoti skolas atsižvelgdami ne į teisingumo principus, bet į naudą, kurią gali išpešti iš skolininkų.
„Teko susidurti su dviem antstoliais, dirbančiais Šiaulių regione. Teko kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus, į Teisingumo ministeriją dėl jų kompetencijos. Antstolių problema, kad jie viršija savo įgaliojimus, ne visiškai vadovaujasi teisine baze, kurią jiems suteikė valstybė. Rašoma, kad jie yra privatus sektorius, bet atstovauja valstybei.
Jeigu antstoliai vadovautųsi numatytomis teisėmis, įgaliojimais ir protingumo principais, problemų nekiltų. Manau, kad verslininkai turi gintis nuo tokių antstolių kreipdamiesi į įvairias institucijas. Jeigu aš gausiu oficialų kreipimąsi į mane, tada kreipsiuosi į Teisingumo ministrą ir į jų savivaldos organus dėl tokių antstolių tinkamumo eiti savo pareigas“, - teigė V. Simulik.
„Esu susidūręs su keletu antstolių. Kad savavališkai įsiveržia į patalpas, iš viso trūksta žodžių, juk be teismo nutarties niekas negali peržengti patalpų. Bet kad būtų areštuojamas didesnis turtas nei nurodyta, man pačiam yra keletą kartų buvę. Matyt, piktnaudžiaujama tuo, kad ne visi išgali kreiptis į advokatus. Iš visoje šalyje nuskambėjusių pavyzdžių matyti, kad antstoliai dažnai viršija savo įgaliojimus.
Jų paslaugos dažnai neadekvačiai įvertinamos, prisiskaičiuoja sau tūkstančius. Jeigu mato, kad sau negalės daug prisiskaičiuoti, tai tampa nebeįdomūs ir kliento interesai. Mane tokia praktika piktina. Gali sau miegoti, o patalpose antstoliai šeimininkaus be leidimo. Suprasčiau, jeigu skolininkai slapstytųsi, būtų pabėgę į užsienį ar neatsilieptų metų metus, galbūt, bet kai žmogus vietoje ir nesislapsto, tai panašu tik į piktybiškumo demonstravimą“, - teigė A. Mockus.
Jei esate nukentėję nuo antstolių veiksmų, Seimo nariai kviečia netylėti ir viešinti tokias istorijas. Faktai apie galimai neteisėtus antstolių veiksmus laukiami ir „Šiaulių naujienų“ redakcijoje.
Atnaujino etikos kodeksą
Šios savaitės pradžioje Lietuvos antstolių rūmų nariai, minėdami dešimtuosius profesinės veiklos metus, detalizavo reikalavimus profesinei etikai. Antstolių susirinkime priimtas naujos redakcijos Antstolių profesinės etikos kodeksas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko Aleksandro Selezniovo teigimu, poreikį iš naujo nustatyti ir susisteminti antstolių profesinės etikos normas nulėmė nuo 2003 metų praktikoje susiformavę antstolių profesijos prioritetai ir antstolių savivaldos institucijų siekis įgyvendinti aukštus profesinės veiklos standartus.
Naujos redakcijos Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtinti pagrindiniai antstolių veiklos principai, detaliau apibrėžiami šiurkštūs antstolių profesinės etikos pažeidimai ir išsamiau aptariami antstoliams keliami etinės ir moralinės atsakomybės reikalavimai. Naujai suformuluotos normos išplečia teisingumo ministro ir Antstolių rūmų prezidiumo galimybes vertinti antstolių veiksmus etikos požiūriu, taip pat – Antstolių garbės teismo galimybes vertinti antstolių poelgius drausminės atsakomybės kontekste.
Dvilypė veikla
Kaip teigiama išplatintame pranešime, antstolio veikloje yra ir valstybės tarnautojo, ir privataus verslininko veiklos elementų. Jis vykdo valstybės patikėtas viešąsias funkcijas ir kartu veikia verslumo pagrindais: surenka lėšas, būtinas proceso sąnaudoms kompensuoti, įdarbinti kontoroje reikalingiems darbuotojams ir sukurti tinkamoms klientų aptarnavimo sąlygoms. Be to, antstolis teikia įstatymų leidžiamas privačias paslaugas, veikdamas konkurencinėje teisinių paslaugų rinkoje.
Dvejopa antstolio veiklos formos prigimtis lemia ir dvejopus profesinės etikos reikalavimus. Antstolio veikloje svarbūs tiek valstybės tarnautojo, tiek verslo etikos principai. Taip pat kaip iš valstybės tarnautojų, iš antstolių reikalaujama vadovautis teisingumo ir nešališkumo, konfidencialumo, pavyzdingumo, profesionalumo ir skaidrumo principais. Taip pat kaip versle, antstolių profesinėje veikloje siekiant ekonominių tikslų privalu teikti pirmenybę dorovinėms vertybėms.
Algimantas BALTRUŠAITIS
