Jų atstovų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis.
„Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės. Tačiau praktikoje matome, kad taip nėra“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
„Palengvinimai padaryti neišanalizavus, ar tai žmones bent kažkiek paskatina grįžti į legalų darbą“, – pabrėžė antstolis.
Anot jo, pavyzdžiui, iš 6 tūkst. eurų vartojimo paskolą turinčio skolininko antstoliai gali kas mėnesį išieškoti tik palūkanas, bet ne pačią skolą.
„Standartinių paskolų didžioji dalis priteisiama su palūkanomis. Skolininkai dengs tik palūkanas“, – kalbėjo I. Gaidelis.
Skolininkų skaičių mažintų investicijos į regionus
Lietuvos antstolių rūmai pirmadienį pristatė pirmąjį Lietuvos gyventojų skolų žemėlapį, rodantį, kuriose šalies vietose skolų koncentracija didžiausia ar mažiausia.
„Skirtingose teritorijose žmonės turi skirtingą skaičių skolų. Jos yra skirtingo pobūdžio. Kol nepadarėme žemėlapio, negalėjome matyti tikrojo vaizdo“, – sakė I. Gaidelis.
Pasak Antstolių rūmų, daugiausia skolininkų yra pasienio rajonuose (Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų), o mažiausia – Birštono ir Utenos rajonuose, o įsiskolinimo lygis skirtingose savivaldybėse skiriasi kelis kartus.
Mažas skolininkų skaičius taip pat stebimas šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, Klaipėdos apskrityje (išskyrus Šilutės ir Skuodo rajonus), Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybėse.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, skolininkų mažiausiai ten, kur didžiausios gyventojų pajamos.
„Ten, kur uždirbamos pakankamos pajamos, kurios lenkia Lietuvos vidurkį, žmonės skolinasi atsakingai“, – spaudos konferencijoje sakė M. Dubnikovas.
Antstolių rūmų duomenimis, daugiausia skolininkų visose pasienio su Rusija ir Baltarusija savivaldybėse – nuo Šilutės, iki Zarasų rajonų (išskyrus Šakius ir Druskininkus). Jų taip daug ir vidurio Lietuvos savivaldybėse.
Anot M. Dubnikovo, pasienio rajonuose didelį įsiskolinimo lygį, be kita ko, galima paaiškinti baudomis už neteisėtą veiklą. Jo teigimu, skolininkų mažėtų jei regionuose augtų investicijos bei gyventojų pajamos.
„Turi augti pajamos ir augant pajamoms pradelstų skolų lygis turėtų mažėti. (...) Didelių įmonių atėjimas lemia, kad pajamos regionuose auga“, – sakė M. Dubnikovas.
Kiek zmoniu palaiduota kiek zmoniu paskutini turta prarado neteisetai , del to kad neturejo pinigu advokata pasamdit , cia permi Aferistai Lietuvoi kaip ne geda dar kazka kalbet apgavikai ir vagiai !
