„Sistema tokia, kad, kai susilauki pirmo vaiko, tau valstybė duoda arba metus arba dvejus išmokas. Aš pasirinkau dvejus metus. Per tuos dvejus vaiko auginimo metus, aš pradėjau lauktis antro vaikelio ir dabar sužinojau, kad bus tas laikas, kai pirmojo ir antrojo vaiko išmokos susidubliuos. Tada man turėtų eiti išmokos už abu vaikus, bet aš gausiu tik už antrąjį. Man atrodo, tokia tvarka visai nelogiška, nes, kai ateina antras vaikelis, tau nepasidaro lengviau gyventi nuo to, o pirmojo pinigus paima“, - kalbėjo mama.
Jurga sako, kad anksčiau daug ir ilgai dirbusi ir gerai uždirbusi, todėl ir iš valstybės ji tikisi deramų išmokų. Su tokia politika, sako mama, šeimos tikrai neskatinamos auginti vaikų.
Bendra išmokų suma negali viršyti 100 proc. darbo užmokesčio
„Sodros“ konsultantė tv3.lt paaiškino, kad iš tikro mamai, susilaukusiai antro vaiko, kai dar nesibaigė pirmojo vaiko motinystės atostogos, nenusibraukia išmokos už pirmajį vaiką, tačiau bendra išmokų suma negali viršyti 100 proc. jos darbo užmokesčio.
„Vadovaujantis įstatymu, bendra pašalpų suma yra ne didesnė nei 100 proc. darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad, jeigu moteris yra pasiėmusi dvejų metų motinystės atostogas, kur pirmaisiais metais mokama 70 proc. jos darbo užmokesčio, o antraisiais – 40 proc. , už vyresnįjį vaikutį yra ir toliau mokama išmoka, bet už tą besidubliuojantį laikotarpį, kuriam yra išduodamas nėštumo gimdymo atostogų pažymėjimas, mama gaus 60 proc. Tokia tvarka yra vadovaujantis Ligos ir Motinystės įstatymu”, - sakė konsultantė.
Primename, kad nėštumo gimdymo atostogų metu mama gauna 100 proc. kompensuojamo uždarbio, jeigu ši išmoka nesidubliuoja su kitomis išmokomis. Kai moteris pasirenka eiti motinystės atostogų metams, ji gauna 100 proc. savo uždarbio. Pasirinkus dvejus metus, pirmaisiais metais ji gauna 70 proc., o antraisiais – 40 proc. uždarbio. Tad, pavyzdžiui, Jurgos atveju, ir atsitinka taip, kad ji tikėjosi gauti 100 proc. savo atlygio nėštumo gimdymo atostogų metu ir dar 40 proc. už pirmąjį vaikutį, tačiau ji dabar gaus tik 100 proc. savo kompensuojamojo uždarbio.
Socialinis draudimas kompensuoja uždarbį
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiojančios tvarkos teisingumą pakomentavo raštu:
„Svarbu pabrėžti, jog socialinis draudimas garantuoja žmogui prarasto darbo užmokesčio ar jo dalies kompensavimą. O dirbusi mamytė, kuri pagimdo du ir daugiau vaikų, nepraranda dviejų ar daugiau darbo užmokesčių. Todėl jei gimė du ir daugiau vaikų, pašalpa yra didinama, tačiau negali viršyti 100 proc. turėto darbo užmokesčio. Įstatymas numato, kad jei gimė du ir daugiau vaikų arba yra pametinukai, tai skirtingų vaikų priežiūrai apmokamas vaiko priežiūros atostogas gali imti ir tėtis, ir mama“, - nurodoma SADM pranešime, kurį parengė Socialinio draudimo bei Paramos šeimai skyriai.
Rūpinimosi šeima iliuzija
Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė sakė, kad motinystės ir tėvystės išmokos turėtų būti siejamos su vaikų skaičiumi:
„Buvo laikotarpis, kada tiek dvynukų, tiek trynukų atvejų išmokos buvo dauginamos iš vaikų skaičiaus ir kiekvienas vaikas tarsi turėdavo savo fiksuotą tėvų pajamų lygio dydį. Deja, atėjo krizė, kuri suvalgė didžiąją dalį vaikų poreikiams skirtų biudžeto lėšų. Bėda yra ta, kad krizė pasibaigė visiems, išskyrus vaikus, ir niekaip nėra atstatoma tvarka į prieškrizinį laikotarpį, neatstatomos išmokos vaikams, motinystės ir tėvystės išmokos, fiksuojamos prie vaikų skaičiaus“, - kalbėjo R. Žemaitė.
Aktyvių mamų sambūris, anot jos, stengiasi tą tvarką atstatyti, bet politikai motinystės ir tėvystės išmokas vertina kaip prabangos išlaidas. R. Žemaitė taip pat pažymi, kad problema aktuali ir dvynukų ar trynukų tėvams:
„Jeigu tėvai pasigimdo dvynukus, trynukus arba vieną po kito vaiką, ir veikia tas apribojimas ne didesnių nei 100 proc. išmokų, tada žmonės tiesiog praranda teisę į dalį mokesčio susigrąžinimo“, - sakė R. Žemaitė.
Pasak jos, šeimos ir gimstamumo skatinimas tikrai negali būti siejamas tik su viena priemone: reikia ir mokestinių lengvatų šeimoms, daugiau nemokamų sveikatos paslaugų.
„Lietuvoje gimstamumo skatinimo politika yra labai momentinė ir sąmoningai taikoma tik tam tikru laikotarpiu, sukuriama iliuzija, kad rūpinamasi šeima“,- teigė ji.
Tvarka pagrįsta
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad tokia tvarka, kai motinystės ir tėvystės atostogų išmokos nesiejamos su vaikų skaičiumi yra pagrįsta.
„Tos išmokos mokamos iš socialinio draudimo, kurio veikimo principas – kompensuoti patirtą žalą. Jeigu žmogus apdraudžia turtą, kuris yra sugadintas, draudimo kompanija nekompensuos daugiau, nei turtas yra vertas. Šiuo atveju draudžiamos ne su vaiku susijusios išlaidos, nes suprantame, kad kai gimsta antras vaikas, išlaidos didėja. Čia draudimas yra ne vaiko auginimo išlaidų, o prarastos algos, ir todėl tas draudimas yra teisingas“, - sako R. Lazutka.
Kitas klausimas, pažymi profesorius, yra tas, kad vien draudimo nepakanka ir reikalinga atitinkama šeimos politika, parama šeimai, kuri priklausytų nuo šeimos patiriamos naštos, kuri didėja augant vaikų skaičiui.
„Draudimas – tai žmogaus nusipirkta algos apsauga, parama šeimai turi būti skiriama iš visų mokesčių mokėtojų, tačiau tokios paramos Lietuvoje visiškai nebelikę. Krizės metu buvo panaikinta 52 litų išmoka visiems vaikams“, - sakė R. Lazutka, išskirdamas tik vieną mokestinę lengvatą šeimoms – nuo 2015 m. už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas 60 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
R. Lazutka taip pat pažymi, kad paramos šeimai nereikėtų painioti su parama skurstančioms šeimoms – nereikia laukti, kol šeimos nuskurs, kad būtų galima skirti joms paramą.
