Tokios diskusijos dėl antro referendumo primena monetos mėtymą tol, kol iškris herbas. Ar tikrai to referendumo reikia ir ar tauta neaiškiai pasakė savo nuomonę, Balsas.lt vaizdo konferencijoje diskutavo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Liberalų Sąjūdžio (LS) pirmininkas Eligijus Masiulis.
„Dėl to projekto, kuris buvo siūlomas, tautos valia labai aiški. Tautos valia pasakė ne, kaip ir aš, kai balsuodamas, pasakiau ne“, – pažymėjo V. Mazuronis. Jo manymu, liko dar daug neatsakytų klausimų, net ir tokių, ar partneriai latviai ir estai pasirengę jungtis prie projekto.
„Yra sukurta Vyriausybės grupė, kuri išnagrinės visą situaciją, dar kartą perkalbės su galimais partneriais ir jeigu ji ras galimybę, pakoregavus arba davus vienus ar kitus atsakymus, ir priims sprendimą, kad reikia galvoti apie AE statybas, tada reikia gauti tautos sutikimą“, – dėstė savo nuomonę ministras. Tačiau E. Masiulio manymu, negalima pamiršti, iš kur kilo iniciatyva surengti konsultacinį referendumą.
„Tuo metu opozicijoje buvusios frakcijos inicijavo tokį referendumą, tada LS pozicija buvo aiški – referendumą daryti per anksti. Registravome siūlymus, kad referendumą būtų gerai daryti apie 2014–2015 metus, kada paaiškėtų AE techninis projektas, tiek būtų aiškesni statybos kaštai, kitos sąlygos ir t. t.“, – priminė jis. LS lyderis atkreipė dėmesį, kad dabar susiklostė situacija, kai Lietuva prisižaidė su ugnimi ir nebežino, kaip ją užgesinti.
„Ir gavosi taip, kaip gavosi. Nesąžininga prieš piliečius – daug informacijos dar nebuvo ir dabar net ir nėra, dėl to pateikti objektyviai tos informacijos prieš visuomenę nebuvo kaip. Žmonės buvo įstumti į nežinią ir aišku, kai nežinai kažko, balsuoji dėl viso pikto atsargiai, kad geriau gal nereikia“, – piliečių priešiškumą Visagino AE projektui paaiškino jis.
Pasak E. Masiulio, geriausia išeitis būtų tiek Vyriausybės nariams, Seimo daugumai, opozicijai ir Prezidentei atsisėsti ir sutarti, kaip judėti toliau ir kokia yra tolesnė Lietuvos energetikos vizija, ir tik tada apsispręsti bei reaguoti į įvykusio referendumo rezultatus. Ne paslaptis, kad praėjusi Vyriausybė nesugebėjo išsiderėti su japonais geresnių reaktoriaus pirkimo sąlygų iš dalies dėl to, kad buvo sureikšminamas nacionalinės grėsmės klausimas ir reaktorių pardavėjams buvo sukurtos nekonkurencingos sąlygos. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas ieškojo, kad bent kas nors pastatytų atominę elektrinę. Normalu, kad „Hitachi“, kaip pelno siekianti įmonė, buvo suinteresuota užsidirbti.
Paklaustas, kiek tikėtina, kad dabartinė valdžia „išsimuš“ geresnes sąlygas, V. Mazuronis pareiškė, kad nenori užbėgti įvykiams už akių, kol nėra Vyriausybės grupės parengtos strategijos. Jis pakartojo, kad šiandien turimos informacijos pagrindu galima tik teigti, kad statyti apskritai nereikia.
Tiesa, praėjusiai Vyriausybei neužteko informacijos visus ketverius metus, todėl kyla klausimas, ar nebus taip, kad kadencijos pabaigoje ir dabartinė valdžia sakys tą patį, o opozicija savo ruožtu tikins, kad pagal naują pateiktą projektą žinių yra per mažai.
V. Mazuronis nesiėmė raminti, kad taip nebus. „Kol mes neturime pakankamai pagrįstų faktų, kad tai yra ekonomiškai mums naudinga, tai ir statyti nereikia“, – pakartojo jis.
E. Masiulio manymu, šiuo klausimu vyksta tam tikros politinės spekuliacijos. „Viena Vyriausybė paskaičiavo, kad ekonomiškai atsipirks. Tuometei opozicijai taip nepasirodė. Dabar bus kiti skaičiavimai. Dabartinė opozicija sakys, kad kažkokius neaiškius skaičiavimus pateikėte. Čia yra pasaka be galo“, – svarstė jis. Anot liberalo, nėra tokio orakulo, kuris pasakys, kokia bus elektros energijos rinkos kaina 2022–2023 metais, kai atominė pradės veikti, nes skaičiavimai gali būti tik hipotetiniai.
„Norint pradėti aiškius ir ryškius skaičiavimus, norint pritraukti specialistus, investuotojus, reikalingi tie įstatymai, kurie buvo priimti. Jeigu mes nebūtume to padarę, „Hitachi“ nebūtų čia atvažiavę ir šnekėję“, – gyrėsi LS lyderis.
V. Mazuronis atkreipė dėmesį, kad šie buvusios valdžios veiksmai neįtikino nei opozicijos, nei Lietuvos piliečių, nei partnerių, kurie pasakė, kad ekonominės naudos nemato.
„Jeigu Vyriausybės grupė atras argumentus, peržiūrės sutartis, galbūt atras kitus investuotojus, galbūt ne vieną reaktorių, ar du mažesnius statys, ar kitokius dalykus, naudingus Lietuvai, tai prieš pradedant statyti, tai kad ir kas ji būtų – ar dabartinė valdanti dauguma, arba būsimoji, privaloma gauti visų Lietuvos piliečių sutikimą“, – reziumavo aplinkos ministras.