Lietuvoje stipriai išaugo susidomėjimas sodybomis, namais ir sklypais, teigia Registrų centras. Per vasarą kai kuriose savivaldybėse buvo sudaryta kelis kartus daugiau sandorių nei praėjusiais metais tokiu pačiu laiku.
Šoktelėjo pardavimai
Per devynis šių metų mėnesius, nuo sausio iki rugsėjo namų buvo nupirkta beveik pustrečio procento daugiau nei pernai iki rugsėjo. Registrų centro duomenimis, aktyviausiai sodybas ir kitus namus lietuviai ėmė pirkti vasarai prasidėjus. Šių metų birželio-rugsėjo duomenis lyginant su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu matyti beveik 16 proc. individualių namų sandorių kiekio padidėjimas šalyje.
Daugiausiai namų pirkta Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Rokiškio ir Kauno rajonuose. Nuo birželio iki rugsėjo Švenčionyse nupirkta 117 proc. daugiau namų nei praėjusiais metais tuo pačiu laiku. Molėtuose namų nupirkta 111 proc., Vilniaus rajone – 70 proc., Rokiškio – 61 proc, o Kauno – 31 proc. daugiau namų nei pernai.
Augo ir sklypų pardavimai. Per pirmus devynis metų mėnesius įsigyta 26 proc. daugiau sklypų nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau aktyviausiai lietuviai sklypus pirko vasarą. Nuo birželio iki rugsėjo šiemet parduota 47 proc. daugiau sklypų nei praėjusiais metais.
Lietuviai daugiausiai sklypų nuo vasaros pradžios iki rugsėjo pirko Širvintų rajone. Ten sklypų parduota 400 proc. daugiau nei praėjusiais metais tokiu pačiu laiku. Sklypų pardavimai taip pat stipriai išaugo ir Palangoje, ten parduota 308 proc. daugiau sklypų nei pernai. Alytuje parduota 195 proc., Elektrėnuose – 171 proc., Molėtuose – 167 proc., o Trakuose – 165 proc. daugiau sklypų nei pernai nuo birželio iki rugsėjo.
Registrų centro duomenų analitiko Pauliaus Rudzkio teigimu, pardavimų statistika aukštyn šokti galėjo dėl to, kad iki birželio vidurio Lietuvoje buvo įvestas karantinas, taip pat, anot analitiko, buvo ir vasaros pradžia, tad kitokių rezultatų ir reikėjo tikėtis.
„Aktyvumas prasideda birželio mėnesį, toks natūralus dalykas. Buvo karantinas į pabaigą ir prasidėjo vasaros sezonas, kai visą laiką suaktyvėja ši rinka. <...> Kai kuriuose rajonuose tikrai įspūdingi pokyčiai. Ypatingai matosi žemės sklypų individualių namų statybai rinkos pagyvėjimas. Kai kuriose savivaldybėse, kaip Širvintų rajone, Palangoje, Molėtuose, Trakuose pardavimai auga kartais“, – savo pastebėjimais su tv3.lt dalijasi P. Rudzkis.
Registrų centro specialistas sako, kad yra daroma prielaida, jog lietuviai pirmajam karantinui pasibaigus ėmė pirkti sodybas.
„Kadangi mes nežinome, ar tai yra sodyba, ar ne, galime daryti tik prielaidas. Kadangi Molėtų rajone sudaryta daug sandorių, tai greičiausiai yra sodybos, o ne gyvenimui skirti namai“, – sako P. Rudzkis.
Pirko sodybas laikui leisti
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad karantinui pasibaigus lietuviai išties labai domėjosi sodybomis, namais ir sklypais. NT ekspertai pasakoja, kad išaugęs gyventojų susidomėjimas tokiu nekilnojamuoju turtu gali būti karantino priežastis.
„Pavasarį, kai šeimos buvo uždarytos namuose, ypatingai tos šeimos, kurios turėjo karantinuotis su mažais vaikais, neturėjo galimybės vaikams leisti laisvai žaisti žaidimų aikštelėse, vaikščioti gatvėmis. Susidomėjimas sodybomis ir kolektyviniais sodais išaugo labai smarkiai. Praktiškai, buvo išparduoti visi objektai, kurie paskutinius metus ar du buvo bandomi parduoti“, – tv3.lt pasakoja NT ekspertė Dileta Deikė.
Kitas ekspertas, NT brokeris Tomas Ignatavičius taip pat sako pastebintis sąsajų tarp karantino ir padidėjusių namų bei sklypų pardavimų. Jo teigimu, taip pat buvo išpirkti net anksčiau buvę nepatrauklūs objektai.
„Priežastis yra karantinas, bet taip ir tai, kad žmonės niekur negalėjo išvažiuoti. Labai sudėtinga sėdėti namuose, tiems, kas gyvena butuose, buvo sunku. Tų, kas buvo suplanavę atostogas ir keliones užsienyje, investuoti užsienyje, pinigai liko vidinėje rinkoje. Suprantama, kad vidinėje rinkoje žmonės dar turi nemažai resursų.
Iš tikrųjų, pasijautė, kad sujudėjo ir pigiausias segmentas. Kas buvo nepatrauklu, neįdomu, sodų sklypai, paprastos sodybėlės, žmonės vis tiek norėjo įsigyti“, – tv3.lt sako T. Ignatavičius.
Išgraibstė viską
NT ekspertė D. Deikė sako, kad pirkdami NT lietuviai labiau orientavosi į turimus pinigus, tad ir sodybas rinkosi ne pagal jų išskirtinumus, o pagal kainas.
„Iš esmės, didžiausias dėmesys buvo šeimos biudžetui, kokį biudžetą šeimos tuo metu galėjo sau leisti. Aukštesnės klasės turtas buvo ir anksčiau paklausus ir šeimos, kurios planavo pirkti sklypus, statyti namus, kaip ir neįeina į šią statistiką. Į šią statistiką įeina žmonės, kurie netikėtai pakeitė planus ir šeimos finansus nukreipė kita linkme.
Pirkimas daugiausiai buvo nulemtas to, ką sau gali leisti šeima. Jeigu didesnis sklypas, tai tokį pirkinį turi daugiau planuoti. Didžiausias dėmesys buvo tam, kad apskritai turėtų žalią kiemą. Atsirado didesnis poreikis bėgti iš butų, turėti kiemelį pasilakstyti“, – sako D. Deikė.
NT ekspertas T. Ignatavičius pasakoja, kad lietuviai išpirko visus galimus variantus, o papildomai prabangių sodybų su nuosavu vandens telkiniu ar kitais malonumais neieškojo. Šie objektai rinkoje ir šiaip visada yra populiarūs.
„Su vandens telkiniais visada poreikis būdavo. Su pakrantėm parduodama visiškai kitaip. Tiek sodyba, tiek sklypas yra patrauklesnė, ypač jei pakrantė nuosava ir priklauso sklypui. Aišku, brangesnis segmentas orientavosi į tokius brangesnius, bet tikrai išparduota ir paprastesni, kuklesni. Atsirado tikrai ir paprastų. Dabar tikrai buvo tokių pirkėjų, kuriems reikėjo tiesiog vietos vasarojimui“, – sako T. Ignatavičius.
Abu NT ekspertai sako nepastebėję žymaus namų ar sklypų kainų skirtumų. D. Deikės teigimu, kainų skirtumai dažniausiai yra stebimi metų gale ir lyginami su ilgesniu laikotarpiu. Dažnai vieni metai yra lyginami su kitais.
Spėjama, kad daugiau lietuvių namus, sodybas ir sklypus įsigijo tam, kad ten galėtų izoliuotis, ilsėtis ar tiesiog leisti karantiną. Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7-osios. Karantino reikalavimus galite matyti tv3.lt iliustracijoje.
