Nenuspėjamu charakteriu ir agresyvumu pagarsėjęs ukmergiškis Audrius Aukštuolis (29 m.) buvo puikiai žinomas ir gimtosios Ukmergės, ir Šiaurės Airijos, į kurią emigravo dar 2005 metais, teisėsaugai. Lietuvoje jis buvo siejamas su Anteninių gauja, o svečioje šalyje nuolat mynė teismų slenksčius dėl viešosios tvarkos pažeidimų ir smurto prieš moteris.
Su Aleksandra, dėl kurios vėliau stojo į „viduramžišką dvikovą su peiliais“, A. Aukštuolis, pravarde Kisa, susipažino Danganono miesto teisme, kur buvo teisiamas dėl lietuvės Gretos įkalinimo, išžaginimo ir kūno sužalojimo. Aleksandra jau kuris laikas vertėjavo rūpesčių su Šiaurės Airijos teisėsauga turintiems tautiečiams. O tokių rūpesčių A. Aukštuolis turėjo nemažai. Teisiamas dėl smurto ir prievartos prieš sugyventinę, kurią atsiviliojo iš Lietuvos susipažinęs internetu, A. Aukštuolis tikino, kad atseit tapęs gudrios lietuvės, kuri susijusi su „lietuvių mafija“, auka – girdi, jis visai jos neskriaudęs, viskas vykę abipusiu noru, o Greta meluojanti, nes norinti su juo susidoroti.
Iš Lietuvos atvykusią Gretą A. Aukštuolis pasitiko žiedlapiais nubarstęs lovą ir paruošęs romantišką vakarienę žvakių šviesoje. Ta romantika baigėsi, kai naująją draugužę A. Aukštuolis ėmė įtarinėti neištikimybe ir kaltinti susirašinėjant su kitais vyrais ne tik internetu, bet ir telefonu.
Galiausiai įsiutęs A. Aukštuolis užrakino Gretą kambaryje, grasino nupjauti pirštus, išlupti akis ir nusiųsti jos tėvams. Kad dar labiau įbaugintų, koridoriuje pakabino virvę ir grasino pakarti. Negana to, įsisiautėjęs A. Aukštuolis sugyventinę daužė bokso pirštinėmis, degino ant žiebtuvėlio ugnies įkaitintu peiliu. Kai po sukrečiančių išgyvenimų Greta nesutiko mylėtis, A. Aukštuolis pagrasino sulaužysiantis jai žandikaulį ir parklupdęs privertė patenkinti jį oraliniu būdu. Atsitiktinai ištrūkusi iš to buto, Greta susisiekė su policija.
Už šiuos nusikaltimus A. Aukštuolis galėjo ilgiems metams netekti laisvės ir – likti gyvas. Vis dėlto teismui nespėjus paskelbti nuosprendžio, Greta atsisakė visų savo parodymų, atsiėmė kaltinimus ir išvyko atgal į Lietuvą.
Nusižiūrėjo naują auką
Prie teisėsaugos dėmesio jau spėjęs priprasti A. Aukštuolis, teisiamas dėl smurtavimo prieš Gretą, ne tiek klausėsi liudytojų parodymų ir teisėjo paaiškinimų, kiek akimis šaudė į savo vertėją Aleksandrą. Vieną sugyventinę praradęs A. Aukštuolis, matyt, nusprendė, kad jos vietą nesunkiai galėtų užimti daili vertėja. Žinoma, šioji nė nesileido į kalbas, tik pareiškė turinti vaikiną – taip pat lietuvį Gediminą Stauską (30 m.) – ir nuotykių neieškanti.
Kai A. Aukštuolis neatstojo, Aleksandra paprašė dviejų pažįstamų policininkų pagalbos. Pasinaudoję policijos duomenų baze, jiedu perdavė Aleksandrai visą policijos turimą informaciją apie A. Aukštuolį. Dabar abu pareigūnai už tai atsidūrė teisiamųjų suole ir gali ne tik netekti darbo, bet ir sėsti už grotų.
Iš policininkų gauta informacija Aleksandra pasidalino ir su G. Stausku, o tas nusprendė pats susisiekti su A. Aukštuoliu ir perspėti, kad nelįstų prie jo merginos. Tarp dviejų priešiškai nusiteikusių lietuvių prasidėjo susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuriose rusiškų keiksmažodžių buvo daugiau negu lietuviškų žodžių. G. Stauskas liepė A. Aukštuoliui „atsiknisti“, o pastarasis perspėjo, kad varžovui jau „galandamas peilis“.
Galiausiai A. Aukštuolis pakvietė G. Stauską susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje netoli teismo. Prieš susitikimą jis G. Stauską dargi įspėjo, kad būsiantys panaudoti peiliai.
Abu atvyko ginkluoti
Į susitikimą, kurį teismas vėliau pavadino „viduramžiška dvikova“, abu priešininkai atvyko ginkluoti. G. Stauskas atsinešė peilį, o tiesiai iš Danganono teismo rūmų išėjęs A. Aukštuolis buvo apsirūpinęs atsuktuvu. Tiesa, vėliau paaiškėjo, jog statybose dirbančio draugelio jis buvo prašęs paskolinti plaktuką, bet greičiausiai jo negavęs.
G. Stauskas buvo greitesnis – varžovą jis parklupdė vieninteliu peilio dūriu, kuris pataikė į širdį... Nugabentas į ligoninę A. Aukštuolis netrukus mirė.
Suimtas G. Stauskas tikino, jog A. Aukštuolio nežudęs, o pats nuo jo gynesis. Pusantrų metų iki tol Šiaurės Airijoje gyvenęs G. Stauskas naudojosi dviem skirtingomis asmens tapatybės kortelėmis, prisistatinėjo skirtingais vardais, tačiau teisme buvo charakterizuotas teigiamai. O nuo teisėsaugos dėmesio iš gimtosios Ukmergės išsinešdinęs buvęs Anteninis A. Aukštuolis apibūdintas kaip „chuliganas, priekabiautojas, žiaurus asmuo“.
Šiaip jau G. Stauskui grėsė įkalinimas iki 20 metų, bet teismas jam paskyrė 5 su puse metų laisvės atėmimo. Pusę bausmės reikės atlikti kalėjime, kitą pusę – laisvėje, paleistam lygtinai.
TIK FAKTAI:
Dabar jau išblaškyta Anteninių gauja Ukmergėje daugiausia vertėsi plėšimais ir prekyba narkotikais.
Anteniniams tikriausiai priklausė ir A. Aukštuolio brolis Robertas Aukštuolis, pravarde Hansas. Jis kartu su bendrininkais Dariumi Vinckumi bei Dariumi Usoriumi dar 2001 metais buvo sulaikytas dėl Molėtų rajono gyventojo verslininko nužudymo.
„Tonijos“ gamybos direktoriaus lavonas stipriai sumušta galva rastas lentpjūvėje įrengtose gyvenamosiose patalpose. Ekspertai nustatė, kad Anteniniai miegantį žmogų užtalžė beisbolo lazdomis.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
