„Sulaikytas šį vakarą, apie 18:30 val. Kauno r. , pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių“, – pranešė Lietuvos policija.
Sulaikymo metu A. Kandrotas-Celofanas socialiniame tinkle „Facebook“ darė tiesioginę transliaciją, kurios metu, jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems pareigūnams nenorėjo paklusti – atsisakė lipti iš mašinos ir kartojo, kad nori nuvykti namo pasiimti daiktų.
Antanas Kandrotas-Celofanas siunčiamas į kalėjimą
Apeliacinis teismas pirmadienį aktyvų įvairių protestų dalyvį Antaną Kandrotą, pravarde Celofaną dviejose baudžiamosiose bylose dėl finansinių nusikaltimų nubaudė laisvės atėmimo bausmėmis. Vienoje byloje nuteistajam skirti 1 metų ir 10 mėnesių, o kitoje – 1 metų ir 3 mėnesių trukmės įkalinimas.
Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą ir patikrinęs pirmos instancijos teismo sprendimą, kaltais dėl finansinių nusikaltimų pripažino ir A. Kandrotą-Celofaną, ir kitą kaltinamąjį Andrių Žalį.
A. Žaliui teismas skyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją atidėjo 1 metams ir 6 mėnesiams. Tuo metu A. Kandrotui-Celofanui, teismo sprendimu, skirta reali 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Apeliaciniam teismui A. Žalį ir A. Kandrotas-Celofanas buvo apskundę Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Juo A. Kandrotą-Celofaną ir dar du asmenis teismas nuteisė už sukčiavimą, didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tąkart teismas A. Žalį taip pat pripažinto kaltu dėl nusikalstamo bankroto, dokumento suklastojimo ir disponavimo juo, Romą Jablonską – dėl kreditinio sukčiavimo, A. Kandrotą-Celofaną – ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Kauno apygardos teismas A. Kandrotui-Celofanui, kuris tuomet atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskyrė laisvės atėmimą metams ir dešimčiai mėnesių, R. Jablonskui – laisvės atėmimą metams ir penkiems mėnesiams bei 19,8 tūkst. eurų baudą, bet jos vykdymą atidėjo metams ir trims mėnesiams, A. Žaliui – dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams ir šešiems mėnesiams.
Kauno apygardos teismas nutarė, kad kaltinamieji bendromis pastangomis pasisavino įmonei „MDK logistika“ priklausantį turtą – apie 321,8 tūkst. eurų. Teismas nurodė, kad pasisavinant įmonės turtą, sukčiaujant valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įmokų, taip pat PVM, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai. Pasak teismo, pasisavinant įmonės „MDK logistika“ turtą, buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas.
