Dėl staigių pokyčių finansų rinkose nepanikuoju ir kitiems to daryti nesiūlau. Rinkų situacija keičiasi kasdien. Tačiau negaliu toleruoti tylos ir olimpinės ramybės. Ypatingai, kai Lietuva su tuo pačiu Finansų ministru turi labai karčios patirties įžūliai nutylint labai skausmingų pasekmių turėjusią krizę. Laikas pasimokyti, padaryti rimtas analizes ir parengti Valstybės biudžeto versiją A, ir versiją B. Ir ne tik parengti, bet ir iškomunikuoti piliečiams. Nes žmonėms, kitaip nei kai kuriems ministrams, rūpi jų santaupų, turto, pajamų ateitis.
Kas vyksta pasaulio rinkose Šį pirmadienį Kinijoje sprogo akcijų burbulas. Paskolinta labai daug pinigų, kurie investuoti į akcijas. Pasaulio biržų indeksų situaciją stebiu kas kelias valandas. Didžioji dalis esminių pasaulio biržų raudonavo kelias dienas.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu pavyzdį. Nusprendi investuoti į akcijas. Nusiperki kažkokį procentą kompanijos, kuri vykdo, tavo nuomone, sėkmingą veiklą. Pvz., nusiperki „Jūrų laivininkystės“ ar kokio „Prekybos holdingo“ akcijų. Vieną dieną supranti, kad pelnas yra mažas, o įmonės vertė rodoma didelė. Augimo nėra. Investavę žmonės, o taip pat ir visa rinka supranta, kad įmonė nepateisina lūkesčių. Skausminga, kai paaiškėja, kad investicijų vertė buvo tik popierinė.
Kinijoje visų akcijų vertė prieš nuosmukį buvo 10 trilijonų dolerių. Per kelis mėnesius ši rinka prarado net 4 trilijonus dolerių vertės. Ypač Kinijos liaudies bankui devalvavus juanį. Kinijoje paskelbti Caixin/Markit pramonės aktyvumo duomenys, rodantys stipriausią gamyklų aktyvumo nuosmukį nuo pat 2009 m.
Kinijos akcijų rinkų kritimas gali rūpėti Lietuvai dėl sisteminių besivystančių rinkų sąsajų. Kai kam tikriausiai vis dar naujiena, kad mūsų rinka vis dar priskiriama prie besivystančių. Ir Pasaulio bankas Lietuvą klasifikuoja kaip besivystančią valstybę. Bent jau kol neatitikome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kriterijų ir nepatekome į „turtingųjų klubą“.
Sakysite, Lietuva mažai eksportuoja į Azijos rinkas. Pažiūrėkime, kur daugiausiai eksportuojame – į Vokietiją. Pastaroji stipriai auga dėl prekybinių saitų su akcijų burbulo šoko ištikta Kinija. Ten eksportuoja daugybę investicinių prekių, gamybos priemonių. Kad ir netiesiogiai, esame susiję. Viską privalome išanalizuoti.
Kas vyksta Lietuvoje
Neapdairumas. Stručio sindromas. Taip galėčiau įvardinti Finansų ministro tylą. Jokios analizės, vertinimo ar nuraminimo. Man neaišku, ar tas pats ministras nepasielgtų taip pat kaip ir 2007-2008 metais. Tais metais visi ekonomistai ir Finansų ministerijos darbuotojai (kaip vėliau paaiškėjo iš vidinių dokumentų), kiti finansiškai raštingesni ekspertai nuspėjo artėjančią krizę ir įspėjo Finansų ministrą, kad būtina ruoštis blogiausiam scenarijui. Tačiau siūlymai pradėti taupyti liko stalčiuje. Ekspertų informacija nutylėta, o pasielgta priešingai – Seimui pateiktas tvirtinti deficitinis biudžetas. Ministras netgi viešai džiaugėsi, kad daugiau biudžeto yra skiriama išaugusiems atlyginimams mokėti. Pasekmes žinome. Politinę atsakomybę už tai, kad Lietuvos neištiktų gėdingas Graikijos likimas, buvo privesti prisiimti dešinieji.
Jau vasaros pradžioje buvo ženklų, kad Vyriausybė ketina didinti viešąsias išlaidas. Rugpjūčio viduryje Finansų ministro pasisakymų, kad kils pensijos, algos valstybės tarnautojams, biudžetininkams, dar padaugėjo. Žinoma, bepigu, juk atsakomybės už deficitinį biudžetą vėl prisiimti nereikės – pasekmės teks po naujų Seimo rinkimų formuojamai Vyriausybei. Spalį, lapkritį valdantieji pasitvirtins biudžetą, prasidės nesurinkimai, prieš rinkimus dar truputį „špakliaus“ uždės...
Prielaidos nesugriūti
Rinkos augimo ar stabilumo kol kas nerodo. Dramatiškai blogai nebūtų tuo atveju, jeigu visi į rinkų ženklus laiku sureaguotų, įskaitant ir mūsų Vyriausybę.
Prie dešiniųjų turėjom taip vadinamą sąlyginį biudžetą, kai nustatytas skaičius, kiek galima išleisti, jeigu biudžetas nesurenka planuotų pajamų. Biudžetas neturi būti gelžbetoninis. Jis privalo būti su saugikliais, kurie įsijungia ekonomiką sukrečiančiais momentais.
Ar esame pasiruošę, jeigu Azijos akcijų rinkų nuosmukis atsiristų ir pas mus? Abejoju, ar Vyriausybė pasiruošus, atlikus visas būtinas analizes. Diskusijų apie biudžetą A ir B – nulis. Būtinos reformos neatliktos. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos BVP pokytis - neigiamas, antrą ketvirtį augimas - mažiau nei procentas. Tai prastas rodiklis, rodantis valdymą be strategijos. Matau tik laukimą, kad tik nesugriūtų populiariausiųjų rodikliai apklausose. Lyg Finansų ministro planas būtų tik neigti viską, nes reik laimėti rinkimus. Akivaizdus noras permesti atsakomybę svarbiausius darbus padaryti kitiems. Kad tik patys neprarastų balsų.
Ar leisime augti?
Rinkos Kinijos akcijų rinkų nuosmukio pasekmes išsilaižys. Bet jeigu neturėsime alternatyvaus plano, mums net ir netiesioginės pasekmės pačios savaime nesumažės. Nepaisant trumpalaikio rinkų stabilizavimosi Vakaruose, Kinijos klausimas lieka aktualus. Juk trumpalaikį pakilimą patiria tik tos rinkos, kuriose dominuoja technologijų kompanijų akcijos, su kuriomis mes nieko bendro neturime, nes eksportuojame į šalis, prekiaujančias su Kinija.
Dabartinis rinkų nuosmukis ir politinis ciklas Lietuvoje nejuokingai primena praėjusį kartą - metai iki rinkimų, jokio pasiruošimo ekonominių pokyčių suvaldymui ir kalbos apie didinamas viešąsias išlaidas. Turime laiku sustabdyti populistinius sprendimus. Klestinti Lietuva gali veikti tik laisvos rinkos sąlygomis. Viename interviu su jaunais spurgų verslą pradėjusiais vaikinais, perskaičiau šioje situacijoje labai tinkantį pasakymą – mokesčių mokėtojai sukasi kaip išmano, tačiau politikams labiau rūpi išmokų gavėjai. Turime apsaugoti žmones, kurie patys sugeba uždirbti. Skatinti modernius verslus, kurie uždirba pinigų, ypatingai ICT srityje. Sukurti gerokai daugiau intencijų kurti pridėtinę vertę kuriančią darbo vietą. Lietuva turi augti greičiau nei Vakarų Europos šalys, kitaip išnyksime iš konkurencingų ir išsivysčiusiomis būti siekiančių valstybių žemėlapio.