Tsipras tikrai norėtų, kad besivelkanti didelė skola imtų ir ištirptų, nes tai kaip grandinė po kaklu. Priemonės, kurių graikai imasi, neveikia jau penkis metus, nes jos neadekvačios situacijai. Reformos nepadarytos, paprasti žmonės negavo nieko.
Daugelis jų ir toliau gyvena skurde. Tik politinės valios trūkumas atvedė Graikiją į dabartinę situaciją. Tokios pat politinės valios akivaizdžiai trūksta ir Tsiprui, kurio kalba EP šiandien buvo ne apie reformas, bet prašymas Europai palaukti dar 2-3 dienas.
Jis privalo suprasti, kad niekas kitas, o tik Tsipras, kuris yra gavęs dvigubą Graikijos žmonių pasitikėjimą (laimėdamas ir rinkimus, ir referendumą), ne tik gali, bet ir privalo reformuoti šalies ekonomiką ir socialinę sistemą.
Jei Europa ir toliau nuspręs apmokėti graikų skolas, siūlau Lietuvoje surengti referendumą ir nuspręsti, ar ir toliau lietuviai nori prie to prisidėti.
Pokyčius padaryti tikrai įmanoma. Su EP kolegomis liberalais pasiūlėme 5 žingsnius, kuriuos žengus Graikija turi šansų išlipti iš chaoso:
1. Nedelsiant baigti "švogerystės" principu grįstą įdarbinimo politiką valstybės tarnyboje. Liautis išnaudoti valstybės tarnybą, kaip įrankį atsidėkoti politiniams rėmėjams.
2. Ženkliai sumažinti išpūstą 800 tūkstančių valstybės tarnautojų armiją.
3. Pertvarkyti valstybinius bankus.
4. Sustabdyti darbo rinką iškreipiančią praktiką gauti paskyrimus į geras darbo vietas iki gyvos galvos (taip, beje, aktualu ir Lietuvoje, bet mums užteko sveiko proto šio absurdo atsisakyti, nors ir tai dar ne 100 proc.). Tuo būdu jauni žmonės turėtų daugiau galimybių konkuruoti darbo rinkoje.
5. Sustabdyti bet kokias privilegijas visuomenės grupėms. Pavyzdžiui, mokestinėmis ir kitomis privilegijomis Graikijoje mėgaujasi politinės partijos, laivų savininkai, karininkai, Ortodoksų bažnyčia ir Graikijos salos.
Graikijos situacija nėra eilinis vienos šalies krizės klausimas. Tai yra vieningos Europos ateities klausimas - arba esame kartu ir veikiame visi pagal tokias pačias kartu sutartas taisykles, arba sudarome sąlygas išeiti tiems, kas nenori tų taisyklių laikytis.
Po diskusijų Strasbūre, galiu pasakyti, kad šiandien šiuo klausimu sutaria net politiniai oponentai - ir socialistai, ir žalieji, ir konservatoriai. Žalieji, nusivylę Tsipro pasisakymu, tėškė, jog tikėjęsi kalbos apie mokesčių, pensijų, sveikatos reformas, o ne maldų dėl termino pasiūlymams pratęsimo.
Konservatoriai pirminė, kad privalome pagalvoti, kaip šiandieninėje situacijoje jaučiasi žmonės penkių ES valstybių narių, kuriose pragyvenimo lygis yra žemesnis nei Graikijoje. Pritariu jų retoriškam klausimui, kaip mes paaiškinsime bulgarams, kad graikai negali daugiau apkarpyti savo išpūsto valstybinio aparato?
Išplėsiu mintį - kaip ES tai paaiškintų ir lietuviams? Jau vien kiek pasako faktas, kad graikai pensijoms skiria 17 proc. BVP, o Baltijos šalys teišgali 7 proc. O kur dar Tsipro draugystės su pasaulio diktatoriais, visai netinkančios demokratiškos Europos šalies vadovui.
Ne p. Tsiprui teks mokėti už pridarytas Graikijai bėdas. Paprasti graikai praras 30 procentų turto, jei bus grįžta nuo euro prie drachmos. Graikai tikrai to nenori. Jie nori likti Eurozonoje. EP liberalų lyderis Guy Verhofstadt uždavė klausimą p. Tsiprui: „Ar norite būti prisimintas, kaip rinkiminis nesusipratimas, nuskurdinęs savo šalies žmones, ar kaip tikras reformatorius?“ Koks bus atsakymas, netrukus sužinosime. Graikijos, ir visos Europos, labui linkiu antro varianto.
