Atminimo lenta kabės ant Antakalnio g. 43 pastato, kuriame J. Bieliauskienė ir gyveno.
Tokiam sprendimui miesto taryba pritarė bendru sutarimu.
1929 m. Rūdaičių kaime gimusi J. Bieliauskienė sovietinės okupacijos metais kovojo už žmogaus teises bei tikinčiųjų laisvę. J. Bieliauskienė dar jaunystėje įsitraukė į antisovietinį pogrindį – platino partizanų spaudą ir dalyvavo pasipriešinimo judėjime.
1948 m. J. Bieliauskienė buvo suimta ir nuteista aštuoneriems metams kalėjimo Intos lageriuose. Sugrįžusi iš tremties tęsė pasipriešinimą aktyviai bendradarbiaudama su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Ji taip pat organizavo protesto akcijas, rinko parašus dėl tikinčiųjų persekiojimo nutraukimo. 1982 m. buvo vėl suimta ir įkalinta Mordovijoje, kur toliau skleidė žinią apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS.
Paleista iš nelaisvės J. Bieliauskienė platino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio spaudą, 1988 m. kartu su kitais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių globos grupę, 1991 m. – Sausio tryliktosios broliją, buvo jos vadovė.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Sausio 13-osios ir Nepriklausomybės medaliais. Disidentė mirė 2009 m.
