Lietuvoje yra 8638 suimtieji ir nuteistieji. Valstybei jų išlaikymas per metus kainuoja vidutiniškai 172 milijonus litų. Tie 8638 įkalintieji yra visiškai atleisti nuo prievolės išlaikyti save. Kitaip pasakius, mokesčių mokėtojai turi mokėti, kol šie „socialiai reabilituosis“ įkalinimo įstaigose. Kai kuriose ES šalyse tvarkomasi daug logiškiau. Kada atsibus Lietuva?
Susimokėkite... nusikaltėliui
Lietuvoje yra 15 įkalinimo įstaigų. Jos pavaldžios Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Tik prie 4 įkalinimo įstaigų veikia įmonės, kuriose įkalintieji gali dirbti. Čia gaminami baldai, elektros instaliacijos detalės, remontuojami automobiliai, siuvami darbo drabužiai, patalynė, avalynė, liejami metalo gaminiai. Tačiau iš viso gamyboje dirba tik apie 1000 įkalintųjų. Kiti arba neturi kvalifikacijos, arba prie įkalinimo įstaigos nėra jokios įmonės, arba nenori dirbti.
Kalėjimų departamento Gamybos skyriaus viršininkas Sigitas Aukškalnis apgailestauja, jog tiek nedaug įkalintųjų dirba. O taip yra dėl to, nes tokia esanti valstybės politika. Ir nors tas 10-12 procentų dirbančiųjų ir užsidirba, bet pinigai naudojami ne jų pačių išlaikymo išlaidoms kompensuoti, o kitiems reikalams: alimentams, žalai atlyginti, asmeniniam naudojimui (parduotuvėje nusipirkti maisto, cigarečių ir kt.) ir pan.
Taip valstybė prievolę išlaikyti nusikaltusiuosius uždėjo ant mokesčių mokėtojų pečių — susimokėkite nusikaltėliui.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiuo metu laikomi 552 suimtieji ir nuteistieji. Iš pastarųjų 37 dirba ūkio darbus.
Trūksta tik laisvės, ne privilegijų
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo Valdemaro Beišio klausiame, kokių privilegijų turi, kaip savo laiką leidžia įkalintieji.
Kadangi dirba tik kelios dešimtys nuteistųjų, o didžioji dalis yra suimtieji, laukiantys teismų, jiems privalus specialus režimas. Tokie asmenys į lauką išvedami tik pasivaikščioti, po teritoriją laisvai vaikščioti jiems neleidžiama. Jie skundžiasi dėl režimo, panašaus į nuteistųjų iki gyvos galvos. Skundžiamasi dėl per mažo patalpų ploto, prastų gyvenimo sąlygų, nepakankamo aprūpinimo.
Įkalintieji laisvalaikį gali leisti skaitydami knygas (izoliatoriuje yra 15 tūkstančių knygų biblioteka), kamerose yra televizoriai. Įkalintieji gauna periodinę spaudą. Nuo praėjusiųjų metų balandžio kaliniai gali turėti ir kompiuterius, tik be programinės įrangos, kad nebūtų ryšio su laisvu pasauliu. Kompiuteriai kaliniams reikalingi vaizdajuostėms žiūrėti, rašyti apeliaciniams skundams, žaisti kompiuteriniams žaidimam, muzikos klausymuisi .
Kaliniai naudojasi virduliais, vaizdo ir garso imtuvais. Yra sporto salė, kurioje galima sportuoti, mankštintis treniruokliais, rengiamos sporto varžybos. Kaliniai gali užsiimti ir individualia veikla: drožinėti medį, groti ir kt.
Jie gali ir mokytis — vakarais ateina mokytojai. Jiems rengiamos ir įvairios paskaitos. „Pakviečiame antstolių, darbo biržos, pataisos inspekcijų atstovų, supažindiname kalinius su teisine situacija, naujovėmis, kad išėjusieji į laisvę galėtų geriau orientuotis, kaip toliau tvarkytis“,–sako V. Beišys.
Pietums — po tris patiekalus
Kiekvienam į įkalinimo įstaigą patekusiam asmeniui kasdien skiriama po 55 litus. Toks asmuo gauna ne tik patalynę, rankšluosčius (keičiama kas savaitę), muilo, bet ir avalynę, drabužius, kojines, dantų šepetuką ir kt. Į pirtį jie vedami kartą per savaitę, bet skundžiasi, kad per retai.
Skundžiasi ir maistu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasidomėjome dienos, kai lankėmės, meniu. Pusryčiai: avižinių dribsnių košė su pienu, balta duona su margarinu, arbata. Pietūs: ryžių sriuba su pomidorų padažu, troškinta kiauliena su virtomis bulvėmis ir burokėlių salotomis, kompotas, duona. Vakarienė: pieniška perlinių kruopų sriuba, duona su margarinu, arbata.
V. Beišys sako, jog mitybos specialistų nuomone, išlaikomos būtinos normos. Neseniai nuvilnijo kalinių skundas, kad margarinas būtų pakeistas sviestu, nes jį valgyti sveikiau.
Mokestis už elektrą
Teisingumo ministerija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas sujudo — kalinių išlaikymas turės pigti. Seimas priėmė įsatymo pataisas, pagal kurias įkalintieji iš savo lėšų turės susimokėti už buities prietaisais išnaudotą elektros energiją. Vidutiniškai tai sudarytų maždaug 13 litų per mėnesį.
Nuo kovo 1 dienos minimų asmenų išlaikymas įkalinimo įstaigose gali sumažėti, bet labai nežymiai. Dar nėra parengta šio mokesčio skaičiavimo metodika. Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje už išnaudotą elektros energiją įkalintieji jau seniai moka.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro žodžiais, kaliniai gauna per daug privilegijų mokesčių mokėtojų sąskaita. Bet tai tik aptakios mintys — dar nekalbama apie mokesčius už šviesą, šilumą, vandenį. Ir už maistą.
Natūriniai ūkiai — istorija
Kalėjimų departamento Gamybos skyriaus viršininkas S. Aukškalnis prisimena tarybinius laikus, kuomet kalėjimai turėjo natūrinius ūkius. Fermose buvo auginamos kiaulės, laukuose — daržovės, o nesuvalgytas maistas buvo sušeriamas toms pačioms kiaulėms, dabar jis — kažkam atiduodamas.
Po nepriklausomybės atkūrimo ta tvarka subyrėjo, įkalintieji atsisėdo mokesčių mokėtojams ant sprando ir dar plaka kulnais, jog įkalinimo įstaigose yra per prastos sąlygos. Oponentai išdroš savo maldelę — turime lygiuotis į ES šalis. O kaip tuomet Danija, Vokietija, kitos šalys, kur savo išlaikymui įkalintieji užsidirba ir valstybei nesėdi ant sprando?
S. Aukškalnis įsitikinęs, jog įkalintieji turėtų užsidirbti savo išlaikymui. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas V. Beišys sako, jog darbas kalinio nepataisytų, bet ir nepakenktų.
Toliau gerės kalinių sąlygos
Dabar rengiama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programa. Su mokslininkais aptarti nuteistųjų socialinės reabilitacijos prioritetai. Tai susiję su laisvės atėmimo vietų modernizavimu ir įkalinimo įstaigų atnaujinimu.
Kai kurias įkalinimo įstaigas ruošiamasi sujungti ir įkurdinti naujuose pastatuose. Ši nauja strategija pirmiausia palies Lukiškes ir Šiaulių tardymo izoliatorių. Pastarojo naujiems pastatams numatyta vieta prie buvusio Kairių sąvartyno, jau rengiamas detalusis planas.
V. Beišys sako, jog iki 2014 metų planuojama persikelti į naujus pastatus. „Dabartinis pastatas–caro laikų, mažos kameros, sunku išlaikyti reikalavimus. Patalpas renovuoti neapsimoka. Naujose patalpose bus įrengta moderni stebėjimo sistema, sumažės personalo, sumažės konvojavimo, energijos išlaidos. Čia slogi atmosfera, tamsios sienos. Juk izoliatoriuje yra ir darbuotojų, ne vien suimtieji ar nuteistieji“, — sako V. Beišys.
S. Aukškalnis teigia, jog iki 2017 metų visos įkalinimo įstaigos persikels į naujus pastatus. Prie jų planuojamos ir gamybos bazės. Kalėjimų departamento Administracinių reikalų skyriaus viršininkės Erikos Vaivadienės teigimu, pagal minėtą strateginę programą gerės ne tik kalinių gyvenimo sąlygos, bet jie tikrai turėtų ir dirbti.
Birutė VAIČIULEVIČIENĖ
