Atkaklus Ukmergės verslininkas, per dešimtį metų taip ir negavęs leidimo ant Siesarties upės atkurti buvusio vandens malūno užtvanką ir pastatyti hidroelektrinę, įsitikino, kad ne politikai, o biurokratai geriausiai žino, ko reikia šaliai ir jos žmonėms. Biurokratų tvirtovę įveikti gerokai sunkiau nei pelnyti politikų palankumą, rašo „Respublika“.
Prieš dešimtį metų ukmergiškis Albinas Strelčiūnas sumanė Ukmergės rajono Žemaitkiemio seniūnijoje, ant sraunios Siesarties upės, kur nuo 1933 m. patvenktas vanduo suko dvi turbinas ir dūzgė lentpjūvė bei malūnas, pastatyti hidroelektrinę. Kadangi 1944 m. vokiečiai dalį hidromazgo susprogdino, nebeliko malūno, verslininkas privačiomis lėšomis nori atstatyti sugriautą užtvanką ir, pastatęs mažąją hidrolelektrinę, gaminti elektros energiją.
A.Strelčiūno iniciatyvą nuo pat pradžių iki šiol entuziastingai palaiko Ukmergės rajono savivaldybė. 200 kilovatų momentinės galios hidroelektrinė per metus pagamintų apie 1 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, atneštų ekonominės naudos. Ukmergės savivaldybė tikisi, kad prie Siesarties užtvankos atsiradus tvenkiniui su poilsiaviete ši vieta trauktų vietos gyventojus ir svečius.
Planus sumaišė žiobriai
Kai UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengė Siesarties hidromazgo atstatymo su mažąja hidroelektrine projektą, jėgainės statytojo laukė pirmasis skaudus smūgis.
Vietovė, kur turėjo iškilti jėgainė, jau buvo tapusi Siesarties kraštovaizdžio draustiniu, todėl Aplinkos apsaugos ministerijos Miškų ir saugomų teritorijų departamentas projektiniams pasiūlymams nepritarė ir tikino, kad svarbiau yra išsaugoti Siesarties upės slėnio kraštovaizdį ir žiobrių nerštavietes, dėl kurių 1992 m. ir buvo įkurtas 736 hektarų ploto draustinis.
Siesarties upė įrašyta į saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos kelių sąrašą, todėl užtvankos pastatymas esą pakenktų upėje migruojančioms ir nuolat gyvenančioms žuvims.
„Žuvis yra svarbi, o žmogaus gyvenimas bevertis, nurašytas“, - rūstauja A.Strelčiūnas. Jo nuomone, draudimas statyti mažąsias hidroelektrines, kai elektros energija brangsta, kai uždaroma Ignalinos atominė jėgainė, yra nusikalstamas.
Specialistai palaiko statytoją
Tačiau A.Strelčiūnas nenuleidžia rankų. Jo iniciatyvai pastatyti jėgainę pritaria Ūkio ministerija, Žemės ūkio universiteto mokslininkai hidrotechnikai, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos energetikų sąjunga, Valstybinė paminklosaugos komisija. Prieš dvejus metus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, ekspertai ir kultūros specialistai atvykę prie Siesarties upės apžiūrėjo senojo malūno ir užtvankos liekanas ir pamatė, jog teritorija nėra saugoma, kaip derėtų. Savaiminiai krūmynai ardo buvusio vandens malūno ir užtvankos pamatus, upės vagoje guli išsprogdintos užtvankos akmenys ir betono luitai.
Aplinkos apsaugos komiteto nariai, išklausę hidrotechnikų, kultūros paveldo bei kraštovaizdžio specialistų argumentus, susipažinę su atlikta galimybių studija, įsitikino, kad užtvankos ir jėgainės atstatymas neturėtų žalingo poveikio aplinkai. Seimūnai paragino teisininkus inicijuoti teisės aktų pakeitimus taip, kad Siesarties upė būtų išbraukta iš vertingų upių sąrašo arba Siesarties hidromazgas atsidurtų už draustinio ribų.
Atrodė, pagaliau reikalai pajudės, tačiau jėgainės statytojas netruko įsitikinti, kad ne politikai yra padėties šeimininkai, o aplinkosaugininkai.
Ne pirma jėgainė
2001 m. ant Siesarties upės buvusio malūno vietoje UAB „Siesarties energija“ savininkas ir vadovas pastatė nedidelę Valtūnų hidroelektrinę. Ją statant nebuvo įrengtas žuvitakis, tačiau vėliau statytojai klaidą ištaisė. Maža verslininko statyta hidroelektrinė jau veikia ant Mūšios upės.
A.Strelčiūnas neatsisako tikslo pastatyti ir trečią jėgainę, tvirtina, kad išpildytų bet kokias aplinkosaugininkų sąlygas ir reikalavimus, jei tik šie juos keltų. Tačiau aplinkosaugininkai nebenori apskritai diskutuoti su ukmergiškiu.
Bekariaudamas su aplinkosaugininkais verslininkas prie pat užtvankos pasistatė erdvų gyvenamąjį namą.
„Norėjau sutvarkyti aplinką, įrengti mažąją Veneciją, tačiau vos pajudu, aplinkosaugininkai mane baudžia“, - guodėsi jis.
Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas teigė, kad jėgainė rajonui labai reikalinga.
„Gaila, kad eidamas į priekį A.Strelčiūnas pristigo lankstumo ir pats sau užsidarė visas duris, pro kurias norėjo įeiti“, - apgailestavo meras.
Genė SILICKIENĖ
