Dėl Senamiesčio g. statybvietėje rastų palaikų ginklus surėmę paveldosaugininkai ir valdininkai pratrūko vieni kitus kaltinti nekompetencija ir grasinti teismais.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė, kad dėl išniekintos istorijos kalta ne leidimą statyboms miesto istorinėje dalyje išdavusi Savivaldybė, o pats Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio padalinys.
Inspekcijos išvadose teigiama, kad Senamiesčio g. sudegusio namo vietoje leidę statyti naują būstą valdininkai nežinojo, jog sklypas patenka į istorinės miesto dalies teritoriją. Inspektorių teigimu, paveldosaugininkai apie tai tiesiog nebuvo informavę Savivaldybės.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorę, kad įvertintų Panevėžio padalinio darbuotojų padarytus pažeidimus.
Nežinojo
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Loretos Paškevičienės teigimu, Panevėžio istorinės dalies teritorijos ribos buvo nustatytos dar 2008-ųjų kovą. Tuomet ši informacija ir buvo pateikta Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio padaliniui.
„Departamentas tvarko kultūros vertybių registrą, derina jį su Nekilnojamojo turto registru. Jis privalo pranešti, kada objektas įtraukiamas į registrą, o tai gali užtrukti ir keletą mėnesių, ir kelerius metus“, – aiškino L.Paškevičienė.
Savivaldybės architektas Saulius Matulis tvirtina leidimą skandalingosioms statyboms išdavęs žinodamas, kad miesto istorinės dalies ribos nustatomos.
„Kad tos ribos jau patvirtintos, tikrai nežinojau. Jei tokią informaciją būčiau turėjęs, jokių problemų nebūtų kilę. Būčiau leidimą suderinęs ir su paveldosaugininkais“, – tvirtino S.Matulis.
Paveldo saugotojams nepalankios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos išvados architektą gali išgelbėti nuo solidžios piniginės baudos.
Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio padalinys S.Matuliui buvo skyręs 3000 Lt baudą už tai, kad leidimą išdavė be jo palaiminimo.
S.Matulis baudos neskubėjo mokėti ir tokį paveldosaugininkų sprendimą apskundė teismui.
„Dabar laukiu sprendimo, ir tiek“, – teigė architektas.
Skųs tikrintojus
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas neslepia nuostabos dėl jam nepalankių inspekcijos išvadų ir jas vadina absurdiškomis.
„Tie žmonės, matyt, absoliučiai nesusivokia arba išvadas pateikė neįvertinę aplinkybių. Tyrimas atliktas tendencingai“, – inspekcijos išvadas įvertino A.Umbrasas.
Pasak jo, Savivaldybės valdininkai turėjo žinoti apie nustatytas miesto istorinės dalies ribas.
„Istorinė dalis į Registrą įrašyta dar 2008-ųjų gegužės pabaigoje, o leidimą statybos darbams Savivaldybė išdavė liepą. Taigi teiginys, kad Savivaldybės administracija neturėjo jokios informacijos, neatitinka tikrovės“, – tvirtina A.Umbrasas.
Panevėžio padalinio vadovas savo ruožtu kreipėsi į statybų inspekcijos viršininkę, kad tyrimą atlikusių inspektorių išvados būtų paneigtos kaip nepagrįstos.
Be to, A.Umbrasas reikalauja įvertinti, ar tokias išvadas pateikę pareigūnai tinkami toliau eiti pareigas. Jei toks reikalavimas nebus patenkintas, A.Umbrasas neatmeta galimybės su statybų inspekcija bylinėtis teisme.
Kol paveldosaugininkai ir valdininkai aiškinasi, kas kaltas dėl istorinėje miesto dalyje išduoto leidimo statyti gyvenamąjį namą, statybvietėje jau daugiau nei pusmetis dūla iškasti besimėtantys palaikai.
Apie atsivėrusį kraupų radinį paveldosaugininkams pranešė ne statybininkai ir net ne statybų užsakovai, bet Senamiesčio g. gyventojai.
Savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui iki šiol nesugebant susitarti, kas turėtų finansuoti archeologinius kasinėjimus statybvietėje, išniekintus palaikus palaidojo sniegas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
