Praėjusiais metais užgriuvus krizei, Šiauliai jau nebevadinami bedarbių miestu. Šių metų sausį Saulės mieste nedarbo lygis mažesnis nei šalies vidurkis. Tačiau darbo ieškantys žmonės turėtų būti atsargesni kreipdamiesi į įdarbinimo agentūras ir čia, ir visoje Lietuvoje.
Mat šioms nuo sausio pirmosios pagal Seimo priimtas įstatymų pataisas nebereikia licencijų ir jos nebegali imti iš bedarbių pinigų už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje.
Kas norės, tas ir įdarbins
Įdarbinimo agentūros "Darbintera" vadovė Relona Jonaitienė įsitikinusi, kad po šios įstatymo pataisos padaugės skelbimų, kuriuose bus siūlomas darbas užsienyje: "Įdarbinti imsis kas tik panorėjęs, užteks patento. Kas sukontroliuos firmas be licencijų?! Išsiųs į užsienį ir paliks kapstytis. Nuo to blogiau tik žmogui".
"Mes negalime padėti įsidarbinti net Lietuvoje. Žmonės ateina, prašo surasti darbą, siūlo sumokėti "juodais" pinigais, o mes niekuo negalime padėti, belieka juos nukreipti į darbo biržą. Joks darbdavys nemokės pinigų už tai, kad surastume jam darbuotoją - greičiau pats susiras. Tai labai apsunkina įdarbinimo agentūras. Jos pasmerktos išnykti arba imtis priemonių, kaip kitokiu būdu susirinkti pinigus. Anksčiau imdavome iš žmogaus mokestį tik tada, kai jam surasdavome darbą - sumokėdavo, kai gaudavo pirmą atlyginimą. Atlikdavome profesionalią darbuotojų atranką, tad pas darbdavius ateidavo ne bet kas, o tinkamas darbuotojas", - tikina įdarbinimo agentūros vadovė.
Lietuvoje pernai "Darbintera" darbo surado dešimčiai žmonių, o į užsienį, jai tarpininkaujant, išvyko per 200 šiauliečių. "Gėda pasakyti užsienio partneriams, kad mūsų valstybėje taip greitai keičiama tvarka. Įstatymai priimami nepasitarus su tos srities žinovais. Tenka suktis iš situacijos ir imti pinigus ne už įdarbinimą, o už dokumentų sutvarkymą", - sako ji.
Geriau informaciją patikrinti
Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė įstatymo pataisą vertina atsargiai: "Įdarbinimo agentūros turės pateikti informaciją, ataskaitą darbo biržoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo užtikrinti kontrolę, bet ar tai pavyks, nežinia. Ši naujovė mus taip pat šokiravo. Nors tai didžiulė spraga, mes negalime elgtis kitaip nei Europos Sąjngoje, kur galioja būtent tokie įstatymai."
G. Kuprevičienės teigimu, privačios įdarbinimo agentūros imdavo mokestį iš žmogaus už darbo vietos suradimą, kai laisvas darbo vietas nurašydavo tiesiog iš darbo centro.
Direktorė tikisi, kad žmonės nebus tokie patiklūs ir neįklius į piktavalių pinkles, tačiau siūlo imtis atsargumo priemonių. Apgaulės atvejų pasitaikydavo ir tada, kai firmos turėdavo licenciją. Dabar "likti ant ledo" tikimybė padidėjo - žmogus ne tik pinigus praras, bet ir firmos sugrįžęs gali neberasti. Bedarbiams, norintiems įsidarbinti užsienyje, nereikėtų lakstyti po įdarbinimo firmeles, o reikėtų kreiptis į darbo biržą.
"Eures" biuro darbuotoja jaunimo centre susisieks su užsienio šalimi tiesiogiai, patikrins, ar tikrai yra tokia firma ten, ar ji siūlo laisvų darbo vietų", - siūlo G. Kuprevičienė.
Daugiausia važiuojančiųjų į Angliją
Direktorė sako, kad darbo birža niekuo negalės padėti žmogui, besiskundžiančiam privačia įdarbinimo agentūra. Jeigu agentūra paėmė pinigus, bet žmogaus neįdarbino, bedarbis, sumokėjęs pinigus, nuvažiavo į užsienį ir ten nesulaukė darbo, jis gali ateiti į darbo biržą skųstis. Tokia informacija bus perduota ministerijai, bet realios pagalbos nukentėjusiajam suteikta nebus.
Darbo biržos vadovė per savaitę susiduria su dešimčia žmonių, panorusių išvykti dirbti į užsienį. Žmogus turi parašyti pareiškimą, kad išvyksta į užsienį, o neradęs ten darbo ir grįžęs atgal vėl gali gauti pašalpą. Jeigu žmogus išvyksta savavališkai nieko nepranešęs, grįžęs darbo biržoje gali užsiregistruoti tik po pusmečio. Pavasarį norinčiųjų išvyti dirbti svetur padaugės. Dauguma išvyksta į Angliją, šiek tiek mažiau - į Airiją, dar mažiau - į Vokietiją.
Dauguma šiauliečių važiuoja dirbti sezoninio darbo, o užsidirbę grįžta į Lietuvą. Tik nedidelė dalis įsitvirtina užsienyje. "Gerai, kad žmonės per sunkmetį išvažiuoja užsidirbti. Opesnė - socialinė problema. Blogai, kai šeimos turi laikinai išsiskirti, sutuoktiniai išvyksta, lieka vaikai", - sako G. Kuprevičienė.
Nedarbas mažės
Darbo biržos vadovė prognozuoja, kad antroje šių metų pusėje nedarbas pradės mažėti. Šių metų sausį nedarbas Šiauliuose siekė 11,4 proc., Lietuvos nedarbo lygis - 12,5 proc. Didžiausias nedarbas - Panevėžyje (15,4 proc.), mažiausias - Kaune (11 proc.). Šių metų sausio 1-ąją Šiaulių darbo biržoje buvo užsiregistravę per 13,3 tūkst. bedarbių, pernai tuo pat metu - 12,4 tūkst., t. y. trigubai daugiau nei 2008-aisiais.
Septyniolika metų vyravo moterų nedarbas, o dabar jau antrus metus daugėja bedarbių vyrų. Daugiausia darbuotojų pernai buvo atleista iš firmų "Comco", "Ekomedija", "Šiaulių kelias", "Arkada", "Norfos mažmena". Darbuotojai patys metė darbą sunkiai besivertusioje įmonėje "Asta ir liūtas", kuri dabar vėl atsigauna.
Daugiausia naujų darbo vietų (apie 300) pernai sukurta paslaugų sferoje. Darbo vietų suteikė didieji prekybos centrai "Akropolis" ir "Tilžė".
Šiaulių darbo biržos duomenimis, 2009 m. buvo užregistruota 18 815 naujų bedarbių, iš viso buvo aptarnauta 26 tūkst. bedarbių. Pirmą kartą miesto istorijoje realiai padėta 18 tūkst. bedarbių: 9,1 tūkst. jų gavo nedarbo išmokas, 7 tūkst. buvo įdarbinti, per du tūkst. buvo įtraukta į aktyvias užimtumo programas (įdarbinti į subsidijuojamas vietas, baigė kursus, įgijo profesiją, buvo skirta papildoma parama moterims, auginančioms vaikus, žmonėms, kuriems iki pensijos liko penkeri metai, absolventams).
Specialistų perteklius
Didelę dalį (42 proc.) bedarbių sudaro statybos ir pramonės specialistai, mažesnę - nekvalifikuoti žmonės. "Neramina, kad daugiau nei pusė bedarbių yra darbingo amžiaus žmonės - nuo 25 iki 50 metų. Pernai darbo dažniau nerasdavo jaunimas. Krizės laikotarpiu į darbo biržą absolventai ateidavo grupėmis. Baigusius nepaklausias profesijas perkvalifikuodavome", - teigia G. Kuprevičienė.
Darbo biržos vadovė pagal darbdavių apklausas prognozuoja, kad šiemet darbo rinkoje labiausiai trūks pardavimo, draudimo vadybininkų, psichologų, statistikų, gydytojų, virėjų, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų, barmenų-padavėjų, mėsininkų, kepėjų konditerių, stogdengių, langų montuotojų.
Šiauliuose, kaip ir pernai, bus sunku rasti darbo ikimokyklinio, pradinio ugdymo, socialiniams pedagogams, dailės, kūno kultūros, anglų kalbos mokytojams, kompiuterių sistemų, statybos, elektros, mechanikos inžinieriams, buhalteriams, ekonomistams, teisininkams, administratoriams, kirpėjams, mūrininkams, staliams, santechnikams, elektrikams, suvirintojams, šaltkalviams, automobilių meistrams, baldžiams, apdailininkams, krautuvų vairuotojams.
Nelegalus darbas klesti
Apklausus darbdavius prognozuojama, kad naujų vietų praktiškai nebus steigiama žemės ūkio srityje, didės terminuoto darbo paklausa.
Pusė miesto įmonių planuoja veiklą vykdyti be pokyčių, 15 proc. įmonių gamyba turėtų išaugti, dvigubai mažiau nei pernai įmonių mažins gamybos apimtį.
Kitąmet ketinama gauti 8 tūkst. laisvų darbo vietų pasiūlymų, tikimasi įdarbinti 7 tūkst. bedarbių. Manoma, kad padaugės bedarbių, gaunančių papilomą paramą, kas penktas bedarbis bus jaunuolis iki 25 m., kas šeštas - kaimo gyventojas arba pradedantis darbinę veiklą. Prognozuojama, kad daugės darbuotojų, atleistų pirmą kartą. Siauros specializacijos žmonėms pagalba suteikiama pirmiausia - jie siunčiami perkvalifikuoti, finansuojamas darbdavys, kad suteiktų tokiam žmogui darbo. Prarasti darbą tokiam žmogui yra didelis smūgis.
"Yra kategorija žmonių, kurie pas mus lankosi tik dėl socialinių garantijų. Jeigu stovintis darbo biržoje turėtų mokėti už gydymą, garantuoju, kad bedarbių sumažėtų 20 procentų. Mes siūlome eiti į darbą, o kai kurie bedarbiai nuėję prašo darbdavio parašyti, kad dirbti netinka. Taip gaišinami darbdaviai. Nusiuntėme į naujai atsidariusią kavinę dešimt virėjų, o pasiliko tik viena. Vadinasi, atlygis yra mažesnis nei bedarbio išmoka, o nelegalus darbas mieste didėja", - pasakoja G. Kuprevičienė.
Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ
