Nors Kryžių kalne nugriauta Marijos skulptūra, o vietoj jos iškilo paminklas su Dešimčia Dievo įsakymų, tikintieji nerimsta: po vienos nakties šalia atsirado dar vienas postamentas. Šiaulių rajono savivaldybės taryba jau sausio mėnesį bandys apsaugoti kalną nuo plytų ir betono.
Istorija suka ratą
Rugsėjo mėnesį panevėžietis Alvydas Veberis nugriovė Kryžių kalno lankytojų pamėgtą Marijos skulptūrą ir vietoje jos užkėlė dvi antkapį primenančias lentas su iškaltais Dešimčia Dievo įsakymų.
Prieš porą savaičių šalia naujojo paminklo pamūrytas dar galingesnis postamentas. Ant jo šiuo metu yra užkelta kelių sprindžių Marijos skulptūrėlė. Liudininkai tvirtina, kad pamatas buvo mūrytas naktimis.
Gal grįžta rezistencijos laikai? 1978 metais buvo statoma pirmoji Marija ant Kryžių kalno. Kelios šeimos rizikavo patekti į saugumo darbuotojų nemalonę — naktimis ėjo ir mūrijo pamatus. Šiauliuose užsakė Marijos skulptūrą.
Pirmajai Marijai teko nemažai iškentėti. 1983 metais jai buvo nudaužta galva. Dar po dešimtmečio ją nuniokojo gaisras.
Panevėžietis A. Veberis tvirtina 1993 metais savo lėšomis pastatęs naują skulptūrą, kuri tapo antrosios kalno kupros simboliu. Prieš keturis mėnesius pats ją ir sudaužė, aiškindamas, kad taiso gyvenimo klaidas.
Paslaptingasis ūkininkas
Spėjama, kad Marijos paminklą atstatyti bando ūkininkas iš Pasvalio rajono. Jį yra matęs kone kiekvienas, dažniau užsukantis į Kryžių kalną — klūpantį ir besimeldžiantį tai prie Jėzaus skulptūros, tai prie aplaužytos koplyčios.
Ūkininkas Kryžių kalne turi kelias užrakinamas geležines įbetonuotas dėžutes, į kurias įdeda po radijo imtuvą. Nustato „Marijos radijo“ dažnį ir leidžia per dienas. Atrakina tada, kai baigiasi elementai. Kartais atsiveža nedidelę vaizdo kamerą ir įjungia mišių įrašą.
Tikintiesiems tokie požeminiai garsai netrukdo. Tiesa, yra tokių, kurie daužo radijas. Vėliau nuolaužas sumeta į Kulpę.
Panašiai su ankstesnės Marijos skulptūra pasielgė ir A. Veberis — sudaužė ir išmetė į Kulpės upę.
Savivaldybė keis taisykles
Kryžių kalno prieigas prižiūrinčios Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė nieko nežinojo apie naujos skulptūros statybas. Kryžių kalno vienuolyno bendruomenė spėjo, gal čia kokia Marijos gerbėjų organizacija atstatys skulptūrą? Ginkūnų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Zita Kliknienė teigė daug rūpesčių turinti ir dėl popiežiaus koplyčios — apie atstatomą Marijos skulptūrą nieko nežinanti.
Sigita Tauterienė, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja, sakė, kad sausio mėnesį Taryba tvirtins patobulintas Kryžių kalno taisykles. Siūloma įvesti daugiau apribojimų, kad nebūtų statomi paminklai su postamentais ir pamatais.
Zenonas Stundžia, laikinai einantis Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjo pareigas, patvirtino, kad Savivaldybė griežčiau turėtų apibrėžti taisykles: „Nederėtų čia veržtis su plytomis ir betonu“.
„Kas išdrįs nugriauti?“
„Šiaulių krašto“ žurnalistas ant Kryžių kalno sutiko paslaptingąjį ūkininką — Petrą Karoblį. Bažnyčiai jis žinomas kaip dosnus rėmėjas ir mecenatas. Kone kas antrą dieną atvažiuoja į Kryžių kalną pasimelsti.
Ar tai jis pastatė naująjį postamentą? „Negaliu pasakyti, kad čia aš tuos pamatus pastačiau. O kas nuo to pasikeis?“, — filosofiškai klausia ūkininkas.
P. Karoblis pasakojo, kad prie jo buvo priėjęs nepažįstamas kunigas, kuris aiškino, jog pamatas nebereikalingas — mat bažnyčia jau turi Marijos skulptūrą ir ruošiasi ją pastatyti pati. Ūkininkas pasiūlė statyti ant esamų pamatų, tačiau kunigui mintis nepatikusi.
„Žinau, iš kur būtų galima nupirkti tinkamo dydžio Marijos skulptūrą. Kainuoja 8000 litų. Rodžiau skulptūros nuotrauką vyskupui“, — pasakojo ūkininkas.
P. Karoblis tikisi, kad greitu laiku atsiras jam pritariančių žmonių ir skulptūrą bus galima nupirkti ne vien jo asmeninėmis lėšomis. „Kas žino, gal greitai Marija jau stovės ant postamento“, — sakė ūkininkas.
O jeigu rajono Savivaldybė patvirtins tokias taisykles, kad skulptūra bus neteisėta? „Kas drįs nugriauti Mariją, jei ji jau bus pastatyta?“, — klausimu atsakė P. Karoblis.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
