Kalendorinis pavasaris dar tik prasideda, o Lietuvos geležinkeliuose šiemet jau žuvo šeši žmonės.
Rado po 31-uoju vagonu
Pernai nelaimėse ant geležinkelio bėgių žuvo 33 žmonės, tad galima teigti, kad 2011 metai pradėti ne ką geriau.
Didžiausia nelaimė kol kas užregistruota Kretingoje. Vasario 8-osios rytą visai netoli geležinkelio stoties šilumvežis ER-20, važiuodamas iš Radviliškio link Klaipėdos, kliudė ir mirtinai sužalojo du žmones. Geležinkelio bėgių viduriu dvi ilgas lentas nešė Asteikių kaimo gyventojas Steponas V. (53 m.) ir kretingiškis Aloyzas P. (57 m.). Sunkiasvorio krovininio traukinio mašinistas jau iš tolo signalizavo tarpbėgiu žingsniuojantiems vyrams, bet šiedu nuo bėgių nesitraukė. Nors nedelsiant buvo įjungta avarinio stabdymo sistema, maždaug 75 kilometrų per valandą greičiu riedantis 65 vagonų sąstatas sustojo tik nuvažiavęs maždaug dar kilometrą.
Šilumvežio partrenktų vyriškių sumaitoti kūnai buvo rasti po 31-uoju traukinio vagonu. Manoma, kad jiedu neišgirdo artėjančio traukinio perspėjančių signalų ne tik todėl, kad tą ankstyvą rytmetį pūtė itin stiprus gūsingas vėjas, bet ir dėl to, kad buvo gerokai išgėrę. Kuriam tikslui pusamžiai vyriškiai tokiu ankstyvu metu tempė lentas, galima tik nuspėti. Netoliese esančios „Impregmedos“ bendrovės vadovai nepaneigė, kad saugoti netoli geležinkelio bėgių sukrautą brokuotą medieną jiems būtų per brangu.
Garsiakalbiai ar tvoros?
Pernai Kretingos geležinkelio stoties teritorijoje taip pat žuvo vyras, kuris ėjo per bėgius. Vėliau nustatyta, kad jis taip pat buvo neblaivus. Po tos nelaimės geležinkelio stotyje buvo įrengta elektroninė sistema – dabar žmonės per garsiakalbius perspėjami apie artėjančius traukinius. Vis dėlto šmirinėjančiųjų prieš pat artėjančius traukinius dėl to nesumažėjo, o geležinkelininkams pasipylė skundai, jog esanti trikdoma aplinkinių gyventojų ramybė.
Prieš keletą metų bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, rekonstruodama Kretingos geležinkelio stotį, pasiūlė aptverti ją apsaugine tvora, bet prieš šį sumanymą piestu stojo pati rajono valdžia – reikalavo, kad geležinkelininkai savo lėšomis įrengtų ir pėsčiųjų viaduką, antraip daliai gyventojų būtų gerokai apsunkintas susisiekimas.
Geležinkelio stoties teritorijos aptvėrimas dabar kainuotų apie 900 000 litų, todėl „Lietuvos geležinkeliai“, net ir krizės laikotarpiu neatsisakę planų aptverti visų geležinkelio stočių teritorijas, pageidautų, kad savo indėlį įdėtų ir savivaldybės. O kol kas Kretingos geležinkelio stotyje atsargų elgesį ant bėgių turėtų skatinti planuojama įrengti informacinė lenta, kurioje bus skelbiamas ant bėgių žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius.
Šiaip ar taip, net ir aptvėrus visą geležinkelį, vargu ar sumažėtų mėgėjų net savo gyvybės kaina trumpinti kelią.
Vasario 8-osios įvykį tiriantys Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai jau gavo išankstinius ekspertizės duomenis: abu ant bėgių žuvę vyrai buvo neblaivūs.
Nesulaiko net sargyba
Neblaivus buvo ir kaunietis Česlovas T. (32 m.), kurį sausio pabaigoje Kaune traumavo iš tunelio M. K. Čiurlionio gatvėje išvažiavęs prekinis traukinys.
Sausio 21-osios vakare jau gerokai įkaušęs vyriškis, atrodo, sumanė apžiūrėti ant platformos šalia tunelio eksponuojamą antikvarinį garvežį ir niekieno nesulaikytas nuklydo į griežtai saugomą valstybinės reikšmės objektą, kurį visą parą turėtų akylai prižiūrėti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tačiau įkaušėlis niekam nerūpėjo, tad sugebėjo įveikti beveik visą daugiau nei kilometro ilgio tunelį ir tik jo gale prisėdo ant bėgių pailsėti. Česlovas T. buvo per daug išgėręs ir pavargęs, kad suprastų, jog prie jo artėja traukinys, todėl tai, kad po incidento išliko gyvas – beveik neįtikėtina. Per nelaimę kojos netekęs Česlovas T. kurį laiką gydytas psichiatrijos klinikoje.
Dėl šios nelaimės pradėti ir net du tyrimai – vieną atlieka užsižiopsojusių kolegų ieškantys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kitą – nelaimės priežastis besiaiškinantys Kauno vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai.
Neatsargumas ar savižudybės?
Vilniaus policija vis dar tiria sausio 18-osios rytą tarpustotyje tarp Panerių ir Lentvario nutikusią nelaimę – 10 valandą 20 minučių keleivinis traukinys „Kaunas–Vilnius“ 12-ajame kilometre mirtinai traumavo netikėtai ant bėgių atsiradusį 27 metų amžiaus vyriškį. Jis buvo asocialus, neturėjo nei darbo, nei nuolatinio būsto, tačiau tą rytą buvo visiškai blaivus, todėl tyrėjai neatmeta ir gyvenimu nusivylusio vyriškio savižudybės versijos.
Sausio 16 dieną, apie aštuntą vakaro, Plungės geležinkelio stoties pervažoje prieš atvažiuojantį traukinį „Klaipėda–Radviliškis“ bandė prasmukti iš darbo „Vičiūnų“ žuvies perdirbimo ceche grįžtantis Paulius N. (44 m.). Nors pervažoje degė draudžiantis signalas, o ant bėgių žengiantį vyriškį bandė stabdyti praeivė, iš Skuodo rajono atvykęs darbininkas tik mostelėjo ranka ir nuskubėjo per pervažą... Vyriškį garsiniais signalais bandė įspėti ir artėjančio traukinio mašinistas, tačiau pernelyg vėlai ėmusį bėgti šalin Paulių N. šilumvežis vis tiek kliudė ir sužalojo. Sužeistasis buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet jau kitą rytą joje mirė. Žuvusiojo neatsargumą, be jokios abejonės, padidino tai, kad jo kraujyje buvo aptikta 2,37 promilės alkoholio.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dar nebaigė ikiteisminio tyrimo ir dėl pačios pirmosios šių metų aukos geležinkelyje – sausio 12-osios vakarą šilumvežio traukiamas sąstatas su pusšimčiu naftos produktais užpildytų cisternų mirtinai sužalojo 43 metų tauragiškę. Ant bėgių ties Oko mišku gulinčią bendrovės „Molupis ir Ko“ darbininkę apie 80 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio krovininio traukinio „Klaipėda–Radviliškis“ mašinistas pamatė iš tolo. Įjungęs avarinę stabdymo sistemą, dar bandė moterį įspėti garsine signalizacija, bet ji nuo bėgių nesitraukė, o šilumvežis sustojo tik bėgiais nuriedėjęs apie 400 metrų...
Tiriama, ar pastaruoju metu depresijos kamuojama tauragiškė ant bėgių susmuko ištikta kokios ūmios ligos priepuolio, ar iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Tuoj po nelaimės nustatyta, kad šilumvežio mašinistas buvo blaivus, o Tauragės policijos tyrėjai tikina, kad žuvusiosios kraujo pavyzdžio ekspertizės išvadų jie nesulaukė iki šiol.
Kaip sako teisėsaugos veteranai, panaikinus specializuotus transporto policijos komisariatus, o jų funkcijas išskirsčius teritoriniams policijos padaliniams, nelaimių geležinkeliuose tyrimas dabar trunka kiek ilgiau. Šiaip ar taip, net išankstinė žūčių ant bėgių analizė rodo, kad šiemet daugumai nukentėjusiųjų geležinkelyje nelaimės nutiko apsvaigus nuo alkoholio, o ne sąmoningai bandant nusižudyti.
Remigijus RAINYS
