1999 m. pavasaris. Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdis Kaune. LSDP pirmininkas Aloyzas Sakalas supažindina su Švedijos socialdemokratų užsakymu atliktų apklausų duomenimis. Socialdemokratų partija su 13,2 proc. piliečių pasitikėjimu yra antroje pozicijoje, 0,2 proc. atsilikdama nuo Centro sąjungos. Konservatoriai ir LDDP, 1993 m. vasarą profesoriaus A.Sakalo paskelbti broliais dvyniais, balansuoja ties patekimo į Seimą riba. Būtina pastebėti, kad 1996 m. Seimo ir 1997 m. savivaldybių tarybų rinkimams švedų atliktų apklausų paklaida nesiekė nė 1 procento.
2001 m. sausio dvidešimt septintoji. Lietuvos socialdemokratijos istorijoje įvyksta apgailėtinas įvykis: LDDP aneksuoja LSDP. Tuoj pat buvęs komunistų partijos Lietuvoje vadovas, kuriam tarybiniais metais veiklos raportus teikdavo specialiųjų tarnybų KGB darbuotojai, Algirdas Brazauskas dalies politologų ir žurnalistų inauguruojamas socialdemokratu.
Aneksijos dėka, LDDP į užmarštį nustūmė savo nomenklatūrinę komunistinę nusikalstamą praeitį, sustiprino savo pozicijas LSDP populiarumo sąskaita ir gavo tarptautinį pripažinimą – narystę Socialistų Internacionale (SI). Aneksuodama Socialdemokratų partiją, LDDP tuo pačiu panaikino LSDP priimtus sprendimus ir dokumentus: „Dėl Antano Sniečkaus veiklos teisinio įvertinimo“, kuriame teigiama, kad „LSDP XV suvažiavimas paveda LSDP Tarybai organizuoti teisinį Antano Sniečkaus, kaip stalininio genocido prieš Lietuvos žmones, tarp jų ir prieš LSDP veikėjus, organizatoriaus ir vykdytojo veiklos įvertinimą. LSDP tai traktuoja kaip precedentą teisėtumui Lietuvoje atstatyti, sutinkamai su tarptautine teise.“ (1991-05-05); „Dėl premjero Adolfo Šleževičiaus valdymo (1993-1995 m.) įvertinimo“.
Prisidengdama socialdemokratiniu pavadinimu, LDDP toliau tęsė abejotino skaidrumo privatizacijos procesus: „Lietuvos dujos“, „Alita“, Vakarų skirstomieji tinklai ir t.t. Tenkino turtingųjų, stambių įmonių ir bankų interesus: sumažintas pelno mokestis, naftos ir dujų mokesčio tarifas pelningoms naftos gavybos bendrovėms, proteguotos stambiosios perdirbimo įmonės, įsisavinant ES fondų lėšas, dalis Sodros įmokų nukreipta į dar vieną stambiojo verslo rūšį – privačius pensijų fondus ir t.t.
Valdžia LDD partijai buvo ir tebėra gyvenimo būdas, savų draugų kompanija ir galimybė pasipelnyti. (Tai labai skiriasi nuo tų principų, kuriuos propagavo ir savo asmeniniu pavyzdžiu demonstravo socialdemokratų patriarchas Steponas Kairys (1878(9)-1964). Jis kartu su Jonu Vileišiu suprojektavęs ir įrengęs vandentiekį ir kanalizaciją Kaune, sutaupė valstybei apie 4 milijonus litų, atsisakė premijos ir signatarams skirto žemės sklypo.) Jos politikos principai atsispindi sparnuotose frazėse: „kokie pažadai?! Rinkimai baigėsi“, „nesvarbu ką žadi, svarbu tai ką darai“.
Toliau netęsiant LDDP veiklos rezultatų sąrašo, tenka konstatuoti tragiškus aneksijos padarinius. Padarinius socialdemokratijai, Lietuvos politikai ir visai valstybei.
Dabar, po aneksijos praėjus septyneriems metams, dar apeliuoti į socialdemokratines vertybes LDD partijoje būtų ne tik neprotinga, bet ir negarbinga socialdemokratijos ir jos istorijos atžvilgiu. Laisvė, socialinis teisingumas, solidarumas – šie LSDP politikos principai baigėsi aneksijos dieną. Tą pačią dieną pats A.Brazauskas uždraudė ir frakcijas partijos viduje. Lietuvos demokratinės daugiapartinės sistemos formavimasis taip pat pasisuko atgal: į vienos partijos (šiuo metu „valdžios“) – vienos tiesos modelį. Politikoje įsiveisė ir įsitvirtino „projektinės“ partijos: Naujoji sąjunga (socialliberalai), Tvarka ir teisingumas, Darbo partija. Kalbėti apie ideologiją ir kitas politikos vertybes, kaip ir kairumą – dešinumą, tapo beprasmiška.
Liūdniausia, kad aneksijos padariniai sunkiausia našta užgulė socialiai jautriausio visuomenės sluoksnio pečius. Sluoksnio, kuriam labiausiai reikia kairiosios socialdemokratinės politikos. Tuo tarpu Lietuvos socialinės politikos statistiniai rodikliai vieni prasčiausių tarp ES šalių.
Be laisvės, socialinio teisingumo, visuomenės solidarumo principų nė viena valstybė negali tapti išsivysčiusia, demokratine, civilizuota šalimi. Dažnai praradusi šiuos principus, tauta praranda ir nepriklausomybę. Kad taip eilinį kartą nenutiktų mūsų valstybei, pats laikas socialdemokratiją vaduoti iš nomenklatūrinės pokomunistinės partijos gniaužtų.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas