Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad taupymo lakštai - naudingas instrumentas valstybei, gyventojams bei verslui ir ragina drąsiai juo naudutis, tačiau skeptiškai vertina kalbas, esą pradėjus skolintis iš gyventojų lyg burtų lazdele mostelėjus bus užkamšytos visos biudžeto skylės.
"Nesitikiu, kad, kaip kai kas kalbėdavo, tai bus stebuklinga lazdelė ir staiga turėsime galimybių pasiskolinti milžiniškas sumas bei tuo būdu padengti deficitą. Nemanau, kad tokių stebuklingų rezultatų galima tikėtis. Paprasčiausiai žmonėms, kurie išsigandę bendros ekonominės ir finansinės situacijos nutarė savo dalį santaupų laikyti "kojinėje arba po pagalve", būtų naudingiau tokias santaupas pakeisti į valstybės taupymo lakštus ir tokiu būdu padėti ir valstybei, ir sau uždirbti", - ketvirtadienį per "Žinių radiją" kalbėjo A. Kubilius.
Pasak Premjero, šis instrumentas bus naudingas ir verslui. "Jeigu valstybė mažiaus skolinsis iš Lietuvoje veikiančių bankų, tai jie turės daugiau resursų skolinti verslui", - paaiškino A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas taip pat ginasi nuo kritikos, kad sprendimas pradėti skolintis iš gyventojų yra pavėluotas. A. Kubiliaus teigimu, taupymo lakštų įvedimas buvo planuotas ir šio žingsnio imamasi laiku.
Taupymo lakštai - tai mažmeniniam investuotojui skirta investavimo priemonė, panaši į indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų ne bankams, o Vyriausybei. Vyriausybei tai - galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmoji taupymo lakštų emisija bus platinama nuo gegužės 19 dienos iki birželio 1 dienos su 7,05 proc. metine palūkanų norma, išperkama 2010 m. gegužės 19 dieną. Lakštus platins Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, tarpininkaus AB "Lietuvos paštas" ir su Finansų ministerija atitinkamas sutartis pasirašiusios finansų įstaigos.
