Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gal zinote, kdel LT socdemines pakraipos zmones patologishkai meluoja?
Manau, gyventi gera Kubiliaus uosvei. Kubiliaus uosve kaip reikiant isisukusi i senamiescio "reikaliukus". Vat jai gyventi gera. Manau, ir Kuliniukui nukrenta nuo uosvienes stalelio.....
Ae ne del socdemu reikes 300 litu moketi daugiau? - O del privatizavimu - gal priminsi ish kur indeliams pinigai buvo grazinti? Kodel, jus socdemai vis meluoti neatprantate?
Che , tai ka cia pliauski , tas valdzioje sedejai jau daugybe metu , tai kas maise nedaleisti tokios situacijos ??? Ar tik ne 2 k ir "otkatai" is monopolistu ??
Jo Kubilas padarys stebuklus tik rinkite. bet jau naftą pardavė ir telekomą taip pelningai, dabar galime tik džiaugtis, o rudenį dar labiau džiaugsimės, kai už butą dasidės dar 300. Lt + maisto ir dar kt. paslaugų brangimas.
Keista, kad dar konservus renka kažkas- kauniečiai (jie išskirtinai bjaurūs kauniečiai0) tokią ir valdžią renka
Keista, kad dar konservus renka kažkas- kauniečiai (jie išskirtinai bjaurūs kauniečiai0) tokią ir valdžią renka
Aukstojoj Partinej Mokykloj tokiu sudetingu grafiku piesti niekas nemokino. Tikras pyzikas tas andriux...
Gediminas dar syki pavarei :D
Nuoširdžiai dėkoju koreguotojui (07:28:31),bet norėčiau sau atstovauti pats.Ačiū už anoniminę pagalbą,kurios neprašiau.
Jei konservatoriai rinkimuose gaus nors vienu balsu daugiau negu 4,999% ,Lietuvos ateitis ir toliau bus labai miglota.
Jei konservatoriai rinkimuose gaus nors vienu balsu daugiau negu 4,999% ,Lietuvos ateitis ir toliau bus labai miglota.
Birželio 11 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete vyko posėdis, skirtas naujojo aukštojo mokslo įstatymo derinimui. Be Komiteto Pirmininko ir narių, posėdyje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius, kiti Vyriausybės bei akademinio sluoksnio nariai bei atstovai, Liberalų sąjūdžio ir Konservatorių atstovai Gintaras Steponavičius ir Mantas Adomėnas, LSAS prezidentė Indrė Vareikytė ir nariai, piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai Ričardas Raščiukas ir Nerijus Stasiulis.
Kaip svarbiausius aukštojo mokslo reformos klausimus posėdžio rengėjai į darbotvarkę įtraukė aukštojo mokslo įstaigų statuso (viešosios ar biudžetinės), valdymo pertvarkos ir finansavimo klausimus.
Svarstyme nagrinėti klausimai ir priimti sprendimai vienareikšmiškai byloja apie reformos tendencijas. Nepaisant piliečių ir studentų protesto, buvo nutarta įstatyme įtvirtinti galimybę aukštosioms mokykloms savo noru tapti viešosiomis įstaigomis, nepaisant to, jog didžiąją dalį lėšų jos gautų iš biudžeto. Neatsižvelgta į nuogąstavimus, jog šis statusas suteiktų laisvę aukštosioms mokykloms disponuoti turtu ir lėšomis, netgi iš esmės nepertvarkius aukštųjų mokyklų valdymo ir neužtikrinus atskaitomybės visuomenei. Priešingai, viešosios įstaigos statusas sudarytų šiltnamio sąlygas akademinės nomenklatūros savivalei be jokios valstybės ar visuomenės kontrolės.
Svarstant aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos klausimą, Rektorių konferencijos atstovai reikalavo palikti tą valdymo modelį, kuris buvo pasiūlytas Vyriausybės projekte dar kovo mėnesį. Tuomet, protestuodami prieš Vyriausybės ir Rektorių suokalbį, daugiau nei dešimt jaunimo organizacijų įteikė Seimo Pirmininkui Rezoliuciją dėl imituojamos aukštojo mokslo reformos. Vyriausybės ir akademinės nomenklatūros siūlytas valdymo modelis, jaunimo manymu, tik imitavo pertvarką, įvilkdamas seną valdymą į naują rūbą ir palikdamas įtaką akademinės nomenklatūros rankose.
Įsivyravus audringoms diskusijoms ir Piliečių grupei pažėrus aštrios kritikos Rektorių pozicijos atžvilgiu, netgi vienas iš Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio genocidiniu praminto įstatymo projekto autorių sutiko, jog būtina aukštųjų mokyklų valdymą keisti taip, kad pavaldiniai neberinktų sau vadovo, o valdymas būtų patikėtas iš socialinių partnerių sudarytoms Taryboms, kurioms įtakos neturėtų akademinė nomenklatūra. Posėdžių kabinete buvo girdimos replikos svarstymą atidėti kitam posėdžiui ir reikalą išspręsti slaptu balsavimu. Į Grupės studentų siūlymus buvo atsakinėjama ir argumentais, esą šie nieko neišmano, rengiamų dokumentų net neskaitą, o, atmosferai įkaitus, Komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Dautartas pasiryžo vieną iš studentų išsivesti už durų ir ten išaiškinti situaciją.
Švietimo ir mokslo Ministrui A. Monkevičiui pateikus naujų siūlymų dėl socialinių partnerių į Tarybas atrankos, klausimo svarstymas atidėtas.
Svarstant finansavimo klausimą, Liberalų sąjūdžio ir Konservatorių siūloma finansavimo pertvarka, grindžiama studijų krepšelio principu, susilaukė smarkaus oponavimo ir iš Vyriausybės atstovų, ir iš Piliečių grupės narių, ir iš kitų posėdyje dalyvavusiųjų. Buvo priminta, jog norima perkelti į Lietuvą trečiojo pasaulio šalyse atsiradusį ir jų realijoms pritaikytą modelį. Piliečių grupės narys Nerijus Stasiulis priminė, jog siūlomu būdu bus įteisintas tik neišsivysčiusiose šalyse egzistuojantis privataus ir valstybinio universiteto hibridas. Vienoje studijų programoje mokysis ir pilną studijų kainą mokantis, ir nieko nemokantis studentai, o tokia tvarka yra diskriminacinė ir atgyvenusi, ji garantuoja studijų kokybės žemą lygį. Be to, šitaip žlugdomos galimybės kurtis privatiems universitetams. Mantas Adomėnas vienareikšmiškai patvirtino, jog būtent tokį privataus-valstybinio universiteto hibridą ir kuria Lietuvoje, kadangi jo žiniomis kai kurie JAV valstybiniai universitetai esą kaip tik tokio pobūdžio.
Piliečių grupė tvirtino, jog leidimas aukštosioms mokykloms savo noru tapti viešosiomis įstaigomis yra absurdiškas. Tuo tarpu finansavimo klausimo prioritetinis svarstymas parodo, jog reformatoriams rūpi vien tik studentų pinigai. Piliečių grupės siūlymas vykdyti esminę viso povidurinio švietimo pertvarką, kompleksiškai tvarkant profesinį, kolegijų ir universitetų sektorius, atstatant pažeistas studijuojančių šiuose sektoriuose jaunuolių skaičiaus proporcijas buvo nesvarstytas kaip nesvarbus. Siūlymas optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir pirmiau taupyti lėšas, o tik po to svarstyti studijų įmokos klausimą ir tarp Liberalų sąjūdžio-Konservatorių atstovų, ir tarp Rektorių atstovų, ir tarp daugumos Seimo Komiteto narių liko neišgirstas.
Komiteto Pirmininkas posėdyje sutiko, jog reforma vykdoma pagal Konstituciją pažeidžiantį kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau, jo nuomone, belieka su tuo susitaikyti. Jau anksčiau Piliečių grupė dėl tokios p. V. Domarko pozicijos yra paskelbusi nepasitikėjimą juo ir reikalavimą jam atsistatydinti arba būti atstatydintam.
Susitikime dalyvavusieji LSAS atstovai neturėjo priekaištų dėl LR Konstitucijos pažeidimo, nei dėl lėšų ir turto švaistymo ar grobstymo galimybių.
Nustatant „gerai besimokančio“ studento sąvoką LSAS pasiūlė remtis jų surengtos studentų apklausos duomenis. Tačiau studentų apklausa suformuota netinkamai ir neinformavus studentų, jog socialinis gerai besimokančio kriterijus yra aiškus ir implikuojamas LR Konstitucijos – „gerai besimokančiu“ laikytinas tas studentas, kuris aukštosios mokyklos nustatytu laiku sėkmingai (be skolų) baigia aukštosios mokyklos nustatytą programą. Akademinis kriterijus (8 balai) taip pat absoliučiai aiškus, bet vykdant reformą turi būti vadovaujamasi būtent socialiniu kriterijumi. LSAS į šiuos priekaištus atsakyti nepanoro, o Komiteto Pirmininkas skubiai ir džiaugsmingai sutiko naudotis nekompetentingai surengtos apklausos rezultatais vykdant reformą ir studentų apmokestinimą.
Piliečių grupė reiškia pasipiktinimą dar kartą išaiškėjusiomis „reformos“ tendencijomis ir reiškia nepritarimą imitaciniam aukštojo mokslo įstatymo projektui, kuris bus sulipdytas pagal šiame posėdyje priimtus sprendimus.
Pagal Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ informaciją
Kaip svarbiausius aukštojo mokslo reformos klausimus posėdžio rengėjai į darbotvarkę įtraukė aukštojo mokslo įstaigų statuso (viešosios ar biudžetinės), valdymo pertvarkos ir finansavimo klausimus.
Svarstyme nagrinėti klausimai ir priimti sprendimai vienareikšmiškai byloja apie reformos tendencijas. Nepaisant piliečių ir studentų protesto, buvo nutarta įstatyme įtvirtinti galimybę aukštosioms mokykloms savo noru tapti viešosiomis įstaigomis, nepaisant to, jog didžiąją dalį lėšų jos gautų iš biudžeto. Neatsižvelgta į nuogąstavimus, jog šis statusas suteiktų laisvę aukštosioms mokykloms disponuoti turtu ir lėšomis, netgi iš esmės nepertvarkius aukštųjų mokyklų valdymo ir neužtikrinus atskaitomybės visuomenei. Priešingai, viešosios įstaigos statusas sudarytų šiltnamio sąlygas akademinės nomenklatūros savivalei be jokios valstybės ar visuomenės kontrolės.
Svarstant aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos klausimą, Rektorių konferencijos atstovai reikalavo palikti tą valdymo modelį, kuris buvo pasiūlytas Vyriausybės projekte dar kovo mėnesį. Tuomet, protestuodami prieš Vyriausybės ir Rektorių suokalbį, daugiau nei dešimt jaunimo organizacijų įteikė Seimo Pirmininkui Rezoliuciją dėl imituojamos aukštojo mokslo reformos. Vyriausybės ir akademinės nomenklatūros siūlytas valdymo modelis, jaunimo manymu, tik imitavo pertvarką, įvilkdamas seną valdymą į naują rūbą ir palikdamas įtaką akademinės nomenklatūros rankose.
Įsivyravus audringoms diskusijoms ir Piliečių grupei pažėrus aštrios kritikos Rektorių pozicijos atžvilgiu, netgi vienas iš Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio genocidiniu praminto įstatymo projekto autorių sutiko, jog būtina aukštųjų mokyklų valdymą keisti taip, kad pavaldiniai neberinktų sau vadovo, o valdymas būtų patikėtas iš socialinių partnerių sudarytoms Taryboms, kurioms įtakos neturėtų akademinė nomenklatūra. Posėdžių kabinete buvo girdimos replikos svarstymą atidėti kitam posėdžiui ir reikalą išspręsti slaptu balsavimu. Į Grupės studentų siūlymus buvo atsakinėjama ir argumentais, esą šie nieko neišmano, rengiamų dokumentų net neskaitą, o, atmosferai įkaitus, Komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Dautartas pasiryžo vieną iš studentų išsivesti už durų ir ten išaiškinti situaciją.
Švietimo ir mokslo Ministrui A. Monkevičiui pateikus naujų siūlymų dėl socialinių partnerių į Tarybas atrankos, klausimo svarstymas atidėtas.
Svarstant finansavimo klausimą, Liberalų sąjūdžio ir Konservatorių siūloma finansavimo pertvarka, grindžiama studijų krepšelio principu, susilaukė smarkaus oponavimo ir iš Vyriausybės atstovų, ir iš Piliečių grupės narių, ir iš kitų posėdyje dalyvavusiųjų. Buvo priminta, jog norima perkelti į Lietuvą trečiojo pasaulio šalyse atsiradusį ir jų realijoms pritaikytą modelį. Piliečių grupės narys Nerijus Stasiulis priminė, jog siūlomu būdu bus įteisintas tik neišsivysčiusiose šalyse egzistuojantis privataus ir valstybinio universiteto hibridas. Vienoje studijų programoje mokysis ir pilną studijų kainą mokantis, ir nieko nemokantis studentai, o tokia tvarka yra diskriminacinė ir atgyvenusi, ji garantuoja studijų kokybės žemą lygį. Be to, šitaip žlugdomos galimybės kurtis privatiems universitetams. Mantas Adomėnas vienareikšmiškai patvirtino, jog būtent tokį privataus-valstybinio universiteto hibridą ir kuria Lietuvoje, kadangi jo žiniomis kai kurie JAV valstybiniai universitetai esą kaip tik tokio pobūdžio.
Piliečių grupė tvirtino, jog leidimas aukštosioms mokykloms savo noru tapti viešosiomis įstaigomis yra absurdiškas. Tuo tarpu finansavimo klausimo prioritetinis svarstymas parodo, jog reformatoriams rūpi vien tik studentų pinigai. Piliečių grupės siūlymas vykdyti esminę viso povidurinio švietimo pertvarką, kompleksiškai tvarkant profesinį, kolegijų ir universitetų sektorius, atstatant pažeistas studijuojančių šiuose sektoriuose jaunuolių skaičiaus proporcijas buvo nesvarstytas kaip nesvarbus. Siūlymas optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir pirmiau taupyti lėšas, o tik po to svarstyti studijų įmokos klausimą ir tarp Liberalų sąjūdžio-Konservatorių atstovų, ir tarp Rektorių atstovų, ir tarp daugumos Seimo Komiteto narių liko neišgirstas.
Komiteto Pirmininkas posėdyje sutiko, jog reforma vykdoma pagal Konstituciją pažeidžiantį kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau, jo nuomone, belieka su tuo susitaikyti. Jau anksčiau Piliečių grupė dėl tokios p. V. Domarko pozicijos yra paskelbusi nepasitikėjimą juo ir reikalavimą jam atsistatydinti arba būti atstatydintam.
Susitikime dalyvavusieji LSAS atstovai neturėjo priekaištų dėl LR Konstitucijos pažeidimo, nei dėl lėšų ir turto švaistymo ar grobstymo galimybių.
Nustatant „gerai besimokančio“ studento sąvoką LSAS pasiūlė remtis jų surengtos studentų apklausos duomenis. Tačiau studentų apklausa suformuota netinkamai ir neinformavus studentų, jog socialinis gerai besimokančio kriterijus yra aiškus ir implikuojamas LR Konstitucijos – „gerai besimokančiu“ laikytinas tas studentas, kuris aukštosios mokyklos nustatytu laiku sėkmingai (be skolų) baigia aukštosios mokyklos nustatytą programą. Akademinis kriterijus (8 balai) taip pat absoliučiai aiškus, bet vykdant reformą turi būti vadovaujamasi būtent socialiniu kriterijumi. LSAS į šiuos priekaištus atsakyti nepanoro, o Komiteto Pirmininkas skubiai ir džiaugsmingai sutiko naudotis nekompetentingai surengtos apklausos rezultatais vykdant reformą ir studentų apmokestinimą.
Piliečių grupė reiškia pasipiktinimą dar kartą išaiškėjusiomis „reformos“ tendencijomis ir reiškia nepritarimą imitaciniam aukštojo mokslo įstatymo projektui, kuris bus sulipdytas pagal šiame posėdyje priimtus sprendimus.
Pagal Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ informaciją
Straipsnis analizės prasme per daug paviršutiniškas, bet peršama mintis - visiškai teisinga: "socdemų-valstiečių-libcentristų" (o iki pernai rudens - ir konservatorių) remiama
seimo dauguma ir vyriausybė vykdė į verslą orientuotą neoliberalią politiką.
Grafikai, tikint kad juose skaičiai teisingi, rodo kad įmonių pelnai padidėjo, o realus pragyvenimo lygis nuo 2000 m. krito. Kieno pelnai ir kodėl padidėjo? Kodėl (dėl kokių priežasčių) pragyvenimo lygis krito? Ką reikia daryti (mokesčių sistemoje, ekonomikoje) kad nestabdant ūkio augimo pakeisti valstybės teisinės bazės orientaciją ir sustabdyti atskirties tarp piliečių grupių didėjimą?
Atsakymų nėra. O gaila, vien kritikos šiais laikais nepakanka kad pelnyti pasitikėjimą. Linkiu autoriui tobulėti ir apjungti kritiką su idėjomis ką daryti, kitaip TS-KD rizikuoja ir toliau likti nedaug lemiančių opozicinių kritikų vaidmenyje.
seimo dauguma ir vyriausybė vykdė į verslą orientuotą neoliberalią politiką.
Grafikai, tikint kad juose skaičiai teisingi, rodo kad įmonių pelnai padidėjo, o realus pragyvenimo lygis nuo 2000 m. krito. Kieno pelnai ir kodėl padidėjo? Kodėl (dėl kokių priežasčių) pragyvenimo lygis krito? Ką reikia daryti (mokesčių sistemoje, ekonomikoje) kad nestabdant ūkio augimo pakeisti valstybės teisinės bazės orientaciją ir sustabdyti atskirties tarp piliečių grupių didėjimą?
Atsakymų nėra. O gaila, vien kritikos šiais laikais nepakanka kad pelnyti pasitikėjimą. Linkiu autoriui tobulėti ir apjungti kritiką su idėjomis ką daryti, kitaip TS-KD rizikuoja ir toliau likti nedaug lemiančių opozicinių kritikų vaidmenyje.
REKLAMA
REKLAMA
Andrius Kubilius: Kaip gyvename iš tikrųjų ir kas Lietuvoje gyvena gerai?