Konservatoriai šeštadienį rinkosi į savo suvažiavimą, kuriame šventė partijos trisdešimties metų jubiliejų, mat Tėvynės sąjunga buvo įkurta 1993 metais. Praktiškai visi politikai tryško džiaugsmo nuotaikomis dėl Lietuvos pasiekimų ir nerimu dėl Ukrainos ateities, kadangi Rusijai užpuolus Ukrainą, o Vakarams mindžikuojant su parama ginklais Ukrainai sunku atsikovoti prarastas teritorijas bei pasigirsta balsų apie derybas dėl taikos.
„Prisiminkime, iš Svietų Sąjungos, prie kurios griūties prieš trisdešimt metų taip pat stipriai prisidėjome (mokame griauti ne tik kolūkius, bet ir imperijas) pabėgome būdami iš tikrųjų ubagais. Net 1999 metais mūsų ekonomika siekė tik trečdalį Europos Sąjungos vidurkio. Dabar baigiame pasivyti ir pralenkti šį vidurkį. Aš nuolat kartoju, kad svarbiausia yra ne tai, jog jau pralenkėme Portugaliją, Graikiją, atrodo, kad ir Ispaniją bei didžiąją dalį centrinės Europos bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija, bet svarbiausia yra tai, kad šiek tiek pralenkėme Estiją. Na, ir negaliu nepaminėti to, kad krepšinyje pralenkėme Jungtines Valstijas. Nesvarbu, kas buvo po to, čia jau smulkmena“, – pusiau juokais, pusiau linksmai kalbėjo A. Kubilius.
Politikas pripažino, kad Lietuvos atsilikimas nuo Skandinavijos valstybių ir Vokietijos siekia apie 20-30 proc., bet, jo manymu, tai jau ranka pasiekiama
A. Kubilius vadovavo Vyriausybei 1999-2000 m. ir 2008-2012 m. Pastaroji kadencija buvo itin sunki, nes Lietuva ir pasaulį užklupo stipri ekonominė ir finansų krizė, kurios metu teko stipriai karpyti valstybių išlaidas, o tai paliko didžiulių randų visuomenėse, ne tik Lietuvoje.
Dirbdamas Europos Parlamente A. Kubilius susitelkė į paramos būrimą Ukrainai, o vidaus politikoje pasižymi perdėtai optimistinėmis nuotaikomis, kuriomis siekiama įpūsti įkvėpimo konservatorių bendruomenei. Neatsitiktinai, šis politikas nuolat kalba apie Lietuvos pasiekimus, konservatorių indėlį siekiant svarbiausių Lietuvos tikslų. Tokios nuotaikos būdingos ir kitiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariams. Tarp partijos narių vyrauja įsitikinimas, kad viskas, kas vyko gero Lietuvos istorijoje, vyko arba dėl šios partijos politikų užsidegimo, teisingo pasirinkimo, arba dėl konservatorių spaudimo kitoms Vyriausybėms.
„Per šiuos trisdešimt metų Lietuva yra didelė sėkmės istorija, mes sėkmingai augome ir sėkmingai gynėmės nuo Kremliaus pastangų mus susigrąžinti“, – pažymi politikas,pridurdamas, kad svarbiausias įkvėpimas būnant politikoje jam yra tėvynės sėkmės siekis.
Kalbėdamas apie Ukrainą, A. Kubilius pabrėžė tikintis, kad Ukraina laimės šį karą, o Rusiją pralaimės. Tačiau tam dar reikia įtikinti Vakarus nebijoti Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo bei po to seksiančio Vladimiro Putino režimo subyrėjimo. Pasak A. Kubiliaus, Vakaruose tvyro baimė dėl Ukrainos pergalės, norima tartis su V. Putinu. Bet Lietuvos misija, anot politiko, savo tikėjimą Ukrainos pergale perduoti Vakarams. Jis apskritai manė, kad ateinantis dešimtmetis yra Ukrainos dešimtmetis.
A. Kubilius teigė taip pat tikintis, kad po 2024 metų spalio mėnesio Seimo rinkimų Ingridos Šimonytės Vyriausybė gaus mandatą dar vienai kadencijai, nes ministrų kabinetas gerai dirba, be to, gyvename ypatingu laiku.
„Kas tuo netikite įvardinkite garsiai. Kuri iš buvusiųjų, ypač kairiųjų Vyriausybių, būtų su visomis šio laikmečio krizėmis susitvarkiusi geriau? Nieks negali įvardinti. Tokia Vyriausybė yra siekiamybė Lietuvai. Tikiu, kad tai pripažins net ir Vilija Blinkevičiūtė“, – juokėsi politikas.
Europarlamentaras, be kita ko, piešė vaizdą, kad trumpiau nei po metų Lietuva turės prezidentą ar prezidentę, kuris arba kuri nesistengs tapti dar viena Vyriausybe arba opozicijos lyderiu.
Kuo cia KGB stukaciaus sūnelis džiaugiasi? Kad Lietuva bus, bet be lietuviu.