Apie tai, ar žmonės pasimoko iš istorijos klaidų ir ką reiškia sabotažai Baltijos jūroje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ pokalbis su A. Kubiliumi.
Kai kurie aukšto rango karininkai ir žvalgybų vadovai mano, kad per artimiausius 5–6 metus Rusija bus pasirengusi išbandyti NATO vienybę. Buvęs ministras pirmininkas, Europos Parlamento narys ir dabartinis ES gynybos ir kosmoso komisaras A. Kubilius uždavė vieną klausimą – ar žmonija gali pasimokyti iš savo istorinių klaidų? Jis priminė, kas Europoje vyko XX a. ketvirtąjį dešimtmetį.
„Man mūsų geopolitinė situacija labai dažnai primena 1930-ųjų metų Europą, kai Vinstonas Čerčilis vienišas bėgiojo po Britaniją ir po Europą šaukdamas: „Žiūrėkit į Hitlerį, Hitleris ruošiasi karui prieš Europą, didina karinių ginklų gamybą, laivyną stato, tankus gamina“. Europa nieko nedarė, europiečiai Čerčilio žodžius visiškai nurašė: ką tu čia žinai, keistuolis čia bėgioja, gąsdina. Mes čia taikiai susitarsim, – istoriją priminė A. Kubilius ir pridėjo, kad toks Europos mąstymas privedė iki karo. – Hitleris garantavo, kad saugos Čekoslovakijos naujas sienas, po šešių mėnesių užėmė visą Čekoslovakiją su visa jos karine pramone ir į Paryžių jau važiavo su „Škoda“ tankais. Ir tik tada pabudo Europa”.
Eurokomisaras nesako, kad mes esame panašioje situacijoje kaip Čerčilis XX a. 4-ajame dešimtmetyje. A. Kubiliaus manymu, bent šiek tiek pamokų iš istorijos galime išmokti:
„Todėl tai, ką dabar bandom kalbėti, ir ką kalba Ursula von der Leyen bei NATO generalinis sekretorius – tai ir yra tos pamokos iš istorijos, nes jau nebėra taip, kad kažkas vienas kaip Čerčelis apie tai kalbėtų“.
Rusija kariauja totalinį karą
Pastaraisiais mėnesiais fiksuoti keli kabelių nutraukimai Baltijos jūroje. Be šių sabotažo aktų visoje Europoje patiriama ir daugiau hibridinių atakų. Pasak A. Kubiliaus, Europa keičia požiūrį hibridinio karo atžvilgiu ir į šias atakas reaguoja.
„Mes visi atsimename migrantų iš Baltarusijos krizę. Ką tada vadindavom instrumentalizuota migracija. Tuo metu Europos Sąjungoje daug kas siūlė priimti pabėgėlius. Tai dabar jau Europos Komisija sustiprino kalbą ir pavadino tokią migraciją „Weaponization of migration“ – migracijos įginklinimas, kad ji tampa tikra karo priemone“, – teigė eurokomisaras.
Pasak pašnekovo, jam trūksta sisteminio Europos matymo, kad Rusija iš tiesų prieš mus kariauja totalinį karą. A. Kubilius priminė Rusijos karo vado Valerijaus Gerasimovo doktriną. Joje jis dėstė, kad šiandien karas nebėra toks, kokį įsivaizduojame iš istorijos pamokų ir Holivudo filmų – tankai prieš tankus, artilerija prieš artileriją. Dabar karas prasideda nuo propagandos ir sabotažo veiksmų ir tik vėliau pereina iki realių karo veiksmų, tačiau viskas yra bendra karo dalis.
„Šio matymo, kad per medžius mes turime matyti ir visą mišką, ne tiktai atskirus atvejus, man atrodo, kad dar trūksta. Ir trūksta supratimo, kaip tai stabdyti. Kaip juos sulaikyti? Kartais atrodo, kad yra lengviau galvoti apie tradicinį karą, nes tu žinai, jeigu priešas eina su tankais, reiškia, tu turi turėti aiškius ginklus, su kuriais ginsiesi nuo tankų. O kaip stabdyti sabotažo atvejus?“ – laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ klausė A. Kubilius.
Esame per maži, kad apsigintume vieni
Pasak eurokomisaro, priemonių yra. Pavyzdžiui, kabelių nutraukimo atvejais, tanklaivių plaukimą galima sekti pasitelkus kosmoso technologijas. Tačiau žiūrint bendrą Europos vaizdą, sabotažo atvejų yra daug ir jų daugėja, tada kyla klausimas, ar įmanoma nuo to apsiginti.
„Putinas galvoja, kaip silpninti mūsų gynybinius pajėgumus. Siekia hibridiniais veiksmais įnešti paniką, įnešti nerimo visuomenėje. Tai mes turime galvoti, kaip stiprinti savo gynybinius pajėgumus nuo tankų iki hibridinės gynybos. Iš kitos pusės, mes turime galvoti, kaip silpninti mūsų priešo gebėjimus“, – sakė A. Kubilius.
A. Kubilius išskyrė, kad Lietuvos visuomenė pakankamai gerai supranta karo grėsmę – kitaip nei toliau nuo Rusijos sienų esančių valstybių gyventojai. Politikas vertina lietuvių iniciatyvą didinti gynybos finansavimą, tačiau primena, kad esame per maži, jog sugebėtume apsiginti be NATO šalių pagalbos. Dėl to yra labai svarbu, kad galimai agresijai būtų pasiruošusi visa Europa:
„Jeigu Putinui mes ir toliau demonstruosim savo abejingumą arba nepasirengimą gynybai, tai natūralu, kad jam kils pagunda išnaudoti tokias aplinkybes“.
„Pabudimo procesas yra prasidėjęs“
Anot politiko, mes negalime prognozuoti šimtu procentų, ką darys Putinas. Bet mes galime prognozuoti savo pasirengimą galimai agresijai. Ir jeigu parodysime savo galią, kad gebame apsiginti, gal tada, pasak A. Kubiliaus, Putinui užteks sveiko proto nepradėti agresijos.
„2022 metais aš buvau tarp tų, kurie nelabai tikėjo, kad Putinas gali pradėt agresiją prieš Ukrainą. Dabar aš labai dažnai keliu sau klausimą, ar aš turiu kokių nors argumentų, kurie man įrodytų, kad Putinas tikrai nepradės agresijos prieš kaimynines ES valstybes? Ir tokių argumentų nėra taip paprasta surasti, ypač jeigu mes nepajudėsim su savo gynybos pasirengimu visos ES mastu“, – teigė eurokomisaras.
„Pabudimo procesas yra prasidėjęs, – apie Europą pasakojo A. Kubilius. – Aš tikiu, kad mums pavyks rasti bendrą sutarimą tarp ES valstybių dėl to, kad saugumui ir gynybai tikrai privalom skirti žymiai didesnį dėmesį“.
Visą pokalbį su A. Kubiliumi išgirskite vaizdo įraše, esančiame interviu pradžioje.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
