„Yra toks posakis: su juo galėčiau eiti į kalnus, su juo galėčiau eiti į žvalgybą. Tai su Sakalu aš ėjau ir į kalnus, ir į žvalgybą“, – jųdviejų ryšį apibūdino V. P. Andriukaitis.
Primenama, kad A. Sakalas buvo vienas iš Sąjūdžio iniciatorių, dirbo Europos Parlamente, ėjo Socialdemokratų partijos garbės pirmininko pareigas. Vyras ėjo 92-uosius metus.
Apibūdino kaip žmogų, kuris laikėsi žodžio iki „paskutinio atodūsio“
Socialdemokratas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras V. P. Andriukaitis sakė negalintis patikėti, kad nebėra jo politinio bendražygio A. Sakalo. Mirusįjį apibūdino kaip ypatingai aštraus proto ir tvirtų moralinių bei politinių pažiūrų žmogų, kuris visada laikėsi duoto žodžio.
„Sunku pasakyti paprastais žodžiais, kaip aš jį prisimenu. Aš jo negaliu užmiršti. Jis manyje gyvas ir dabar. Staigi žinia, kad jo nėra, su ja aš dar šią minutę, kai kalbu, nesu susitaikęs. Mes tik ką neseniai dar bendravome, turėjome bendrą projektėlį, dalyvavo tarybos ir prezidiumo posėdžiuose. Taip kad aš negaliu susitaikyti su tuo – tiesiog viskas taip karšta“, – dalijosi V. P. Andriukaitis.
Pašnekovas pažymėjo, kad iki pat senatvės A. Sakalas buvo šviesaus ir aštraus proto, akcentavo, kad jo „nepaveikė laikas“.
„Nors jam 92-ieji, jis buvo ypatingai šviesaus žvilgsnio, ypatingos logikos, labai taiklių pastebėjimų, analitinio proto žmogus, kurio nepaveikė laikas. <...> Jis pasižymėjo labai unikaliomis savybėmis – visų pirma, labai aiškus ir kietas moralinis žodžio laikymosi principas. Jeigu jis davė žodį, galit neabejot. Ar tai bus 1988-ieji, ar šie metai, jis laikysis to iki paskutinio atodūsio“, – apibūdino V. P. Andriukaitis.
Bendražygio teigimu, A. Sakalas turėjo griežtą politinę ašį – neužsiėmė užkulisine veikla, nėjo į kompromisus, taip pat stojo akistaton prieš kritikus.
„Jis labai nekentė oportunistų, prisitaikėlių, perbėgėlių, kailio vertėjų, išverstakailių. Tai buvo visiškai tolima ir svetima jo sielai. Jis nebijojo ir minios teismo. Nebijojo ginti teisę, ginti įstatymą net ir tada, kai įsiaudrinusios minios mėtė į įstatymą akmenis. Ar tai būtų Garliavos įvykiai, ar nuosavybės atstatymas“, – pasakojo pašnekovas.
Kartą jiedu vos išgyveno: „Kažkaip, per stebuklą“
Paklaustas, ką teko kartu su A. Sakalu išgyventi, V. P. Andriukaitis pasakojo ne vieną įsimintiną istoriją, ir kartojo, kad juodu su velioniu siejo tikra bendrystė. Pasirodo, bendražygiai kartu išgyveno ir sudėtingus eismo įvykius kelyje.
„Mes turėjom tiek bendrų nutikimų... Mes išgyvenome šitokią aršių žmonių puolimo audrą abudu. Buvome apmėtomi akmenimis, mes sugebėjome nedrebėti, balsuoti „prieš“, kai 80 ar 90 parlamentarų balsuodavo „už“. <...> Nekalbu apie tai, kad mes buvome patekę ne į vieną avariją, važiuodami per visą Lietuvą. Mudu su Sakalu apvažiavome Lietuvą, aš nežinau, kiek kartų.
Vienu atveju į mus trenkėsi nemenkas furgonas. Mudu kažkaip, per stebuklą išlikome gyvi. Ir tada sugebėjome vairuotojui suteikti pagalbą. Šitos akimirkos pasilieka labai giliai širdy“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Portalas tv3.lt primena, kur ir kada bus atsisveikinta su velioniu.
„Liepos 20 d. Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Atsisveikinimas nuo 15 iki 20 val., liepos 21 d. – nuo 9 val. Urna išnešama 11.15 val., Šv. Mišios 12 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje“, – rašoma Valstybinės laidojimo komisijos pranešime.