„Pats blogiausias dalykas, kai vakcinų klausimai politizuojami“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, akivaizdu, kad Europos vaistų agentūra turėtų patvirtinti „Sputnik V“ vakcinos saugumą ir efektyvumą.
„Tuomet reikia galvoti kaip užtikrinti vakcinavimą visame pasaulyje, įskaitant visą Europos regioną, <...> kad vakcinacijos procesas būtų kuo sklandesnis, naudojant kuo daugiau įmanomų, saugių ir efektyvių vakcinų. Nesvarbu, ar tai bus „AstraZeneca“, ar „Sputnik“, ar „Pfizer“ ir taip toliau“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Politiko teigimu, pandemijos grėsmė milžiniška, tad šiuo atveju žmonių gyvybės yra pati svarbiausia vertybė, o „visa kita yra antraeiliai dalykai“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra.
Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.
„Mūsų vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos vakcinos, kurios yra arba jau įregistruotos arba pakeliui į registraciją, ar kurios galbūt nebus registruotos artimiausiu metu, bet atsiras kitos, ir tikrai esu tikra, kad šito klausimo iš viso mums svarstyti nėra jokio reikalo“, – LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė sako, kad Lietuvos visuomenė bus paskiepyta vakcinomis, kurios gaminamos „transatlantinės partnerystės šalyse“.
„Lietuvos sprendimai, kurie yra priimti bendrai su kitomis ES valstybėmis dėl bendrų vakcinų pirkimų, tikrai užtikrina mūsų visuomenės vakcinavimą be tų vakcinų, kurios yra gaminamos ne ES ir ne transatlantinės partnerystės šalyse“, – teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad Rusijos valdžia vakciną naudoja geopolitiniais tikslais.
„Pastangos siūlyti Europos šalims ir kitoms šalims vakciną, kai pačios Rusijos žmonės dar nėra visi paskiepyti atrodo kaip eilinis geopolitinis žaidimas, man tas abejonių nekelia“, – teigė premjerė.
Europoje pastaruoju metu įsibėgėja diskusijos dėl galimybės naudoti kiniškas ir rusiškas vakcinas.
Vengrija pirmoji ES patvirtino Rusijos ir Kinijos vakcinas, nelaukdama bendro sprendimo, Čekijos premjeras pranešė, kad svarsto tokią galimybę.
Neminėdama konkrečių šalių, I. Šimonytė sakė labai apgailestaujanti, kad kai kurios ES šalys nusprendė naudoti vakcinas, nepatvirtintas Europos vaistų agentūros.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva apsisprendusi pirkti tik vakarietišką vakciną.
„Lietuva yra apsisprendusi pirkti Vakarų kompanijose pagamintas vakcinas. Jos yra jau autorizuotos Europos vaistų agentūros arba yra autorizavimo procesuose. Manytume, kad galime puikiai būti vakcinuojami vakarietiškomis vakcinomis“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, tiek rusiška, tiek kiniška vakcina yra „politikos darymo įrankis“.
A. Skaisgirytė taip pat sakė, kad, jos žiniomis, Rusija dar nesikreipė į Europos vaistų agentūrą dėl „Sputnik“ autorizavimo.
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai sako, kad rusiškos ir kiniškos vakcinos galėtų būti naudojamos, jei jas patvirtins Europos vaistų agentūra.
Daugelis Vakarų šalių rusišką vakciną ilgą laiką vertino skeptiškai, bet nuotaikas iš dalies pakeitė šį mėnesį prestižiniame britų medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodė straipsnis, kuriame sakoma, kad vakcinos „Sputnik“ veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 siekia 91,6 procento.
