Šią savaitę pasirodęs naujausias „Balsas.lt savaitė“ numeris pažvelgė į dailiosios lyties atstoves, kurios rodo prielankumą ir meilę kalėjime bausmę atliekantiems vyrams.
Išimtis prancūzų atlikėjui
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK) bene vienintelė išimtis ir ilgalaikis pasimatymas su moterimi buvo suteiktas prancūzų roko muzikantui Bertrandui Cantat. Jis 2004 metais buvo pripažintas kaltu dėl draugės, aktorės Marie Trintignant sumušimo, nuo kurio ji mirė, Vilniaus viešbutyje 2003-iųjų vasarą. Daugiau nei prieš metus B. Cantat buvo pirma laiko paleistas iš Miurė kalėjimo Prancūzijoje.
„Keliaklupsčiaujame prieš Europą”, − taip suteiktą pasimatymą B. Cantat pakomentavo vienas Lukiškių darbuotojas. Mat kalėjimo gyventojams ilgalaikiai pasimatymai nepriklauso.
Nepaisydamos skiriančio atstumo ir to, kuo mylimasis nusikalto visuomenei, moterys pasiryžusios viskam. Apginti ir pateisinti mylimąjį ar net pagal šeimininko įsakymą... apkandžioti jį gaudančius pareigūnus. Anot kalėjimo darbuotojo, kuo aukštesnis kalinio socialinis statusas, tuo labiau jį „šildo” iš laisvės.
Tik socialiai degradavusieji praranda ryšius su artimaisiais. Tačiau ir vienišieji sugeba neakivaizdžiai susipažinti bei susituokti su už sienos kalinčia dama. Būna ir priešingai: kartais dailiosios lyties atstovės nusigręžia net nuo kadaise klestėjusių gaujų lyderių.
Laikas šaldo jausmus
Lukiškėse iki gyvos galvos už daugybę sunkių nusikaltimų įkalintas buvęs Panevėžio nusikaltėlių autoritetas Virginijus Baltušis kadaise mėgavosi žavių moterų draugija. Tačiau dabar, anot šaltinio, dailiosios lyties atstovės jį pamiršo. „Nepastebėjau, kad į pasimatymus veržtųsi draugės“, − sakė pašnekovas.
Buvo laikai, kai į pasimatymus su V. Baltušiu prašydavosi ne po vieną moterį. „Viena – mylimoji, kita – anksčiau mylėta, bet auginanti jo vaiką“, − yra pasakojęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Dailiosios lyties atstovės ne tik rodė prielankumą ir meilę vienos žiauriausių Lietuvoje siautėjusių gaujų lyderiui, bet ir buvo pasiryžusios susigrumti su jį įkalinusiais „priešais“.
Netrukus po „tulpinio“ sulaikymo spaudoje pasirodė V. Baltušio motinos ir mylimosios interviu apie jo tariamą dorumą ir nekaltumą, o įvairias institucijas užgriuvo skundų lavina.
Moterys nutarė, kad V. Baltušį pareigūnai kankino, kol „pavertė zombiu“ ir privertė prisiimti svetimus nusikaltimus. Teismui paskelbus nuosprendį, salėje buvusi V. Baltušio gyvenimo draugė Erika Šeškaitė šluostėsi ašaras ir susirinkusiesiems girdint žadėjo jį lankyti. Ar suvokus, kad mylimajam nelemta išeiti į laisvę, išblėso porą sieję jausmai, istorija nutyli.
Su vilkšuniu – į komisariatą
Giminės V. Baltušio neišsižadėjo. Šaltinių teigimu, nuteistąjį lanko mama Virginija Baltušienė. Dažna šalia nusikaltėlių ar įtariamųjų esanti moteris visų nelaimių priežastimi laiko... pareigūnus.
Kad „tulpinių“ lyderio gimdytoja nepasitiki pareigūnais ir buvo pasiryžusi nuo jų ginti ne tik sūnų, bet ir jo bendražygius, pasakojo vienas aukštas pareigas ėjęs teisėsaugos darbuotojas.
„Prisimenu, prieš gerą dešimtmetį nuvykome į Panevėžį padėti vietos pareigūnams apklausti Saulių Janonį (vienas „tulpinių”, kurį 1999 metų kovo 5 dieną nužudė jo bendrai – aut. past.). Sulaikėme, kalbamės, tik staiga girdime – komisariato koridoriuje kažkoks triukšmas. Ogi žiūrime – vedina į vokiečių aviganį panašiu šunimi ateina plačiai pagarsėjusi akla meile sūnui V. Baltušienė. Pirmiausia iškoliojo pareigūnus ir pareikalavo „atstoti nuo Sauliuko“. Vėliau jos pačios Virginijus „suorganizavo“ Sauliuko laidotuves. Vyro kūną gaujos nusikaltimus tyriantys pareigūnai aptiko metalinėje statinėje Dubulių tvenkinio, esančio greta buvusios „tulpinių“ vilos, dugne.
Policijoje tada atsikratyti viešnios ir jos agresyviai nusiteikusio keturkojo padėjo pats S. Janonis. „Teta, man viskas gerai, eikit jau namo“, − prašė „tulpinis“. Kaip moteris ir jos palydovas, nepastebėti budinčio pareigūno, užkopė į viršutinį komisariato aukštą, kur buvo apklausiamas S. Janonis, liko neaišku, tačiau karingai nusiteikusią ponią pražiopsojęs sargybinis nuo vyresnybės paskui gavo pylos.
Trys nuteistųjų grupės
Pasak šaltinio, uostamiesčio nusikaltėlių lyderiu tituluotą Sigitą Gaidjurgį bei Panevėžio įžymybę Algimantą Vertelką vis dar lanko jų buvusios gyvenimo draugės.
„Yra trys kategorijos nuteistųjų, − pasakojo Lukiškių darbuotojas. – Tai autoritetai, socialiai degradavusieji ir tarsi tarpinė grupė. Autoritetus lanko jų mylėtos moterys, artimieji, draugai. Socialiai degradavusiųjų niekas „nešildo“ siuntiniais, nerašo laiškų.“
Pirmasis Lietuvos nuteistasis iki gyvos galvos Henrikas Serafinas dar sulaukia laiškų iš laisvės. „Jam rašo kažkokia moteris. Kartais laiškai ateina kasdien, kartais koks vienas per mėnesį“, − teigė šaltinis.
Žmonoms – geriausi
Šių eilučių autorė buvo pirmoji žurnalistė, kuriai pavyko apsilankyti S. Gaidjurgio viloje, labiau primenančioje gerai įtvirtintą fortą. Tai įvyko netrukus, kai Klaipėdos mafijos „krikštatėvis“ buvo sulaikytas pareigūnų.
Prieš kelerius metus tris jo vaikus auginanti neoficiali žmona Rasa Ramanauskaitė tvirtino pažįstanti jį kaip jautrų ir gailestingą žmogų. Suėmus S. Gaidjurgį, Rasa ir jos močiutė Domicelė verkdavo naktimis. Joms žmogus, dabar įkalintas iki gyvos galvos už keliolika nužudymų, atrodė doras ir gailestingas.
Moterys aiškino, kad Sigitas labai myli šunis, kates ir žirgus, gelbsti sužeistus laukinius gyvūnus ir negali nuskandinti net sodyboje gimusių keturkojų netyčiukų. „Kad ir ką apie jį rašytų spauda, mano santykiai su artimaisiais neturėtų keistis“, −anuomet teigė R. Ramanauskaitė, savo vaikų tėvą lankanti iki šiol.
Ilgalaikiai pasimatymai nenumatyti
Lukiškėse iki gyvos galvos kalintys nusikaltėliai turėtų susitaikyti su mintimi, kad niekada neturės moters: silpnosios lyties atstoves jie gali pamatyti ir paliesti tik per trumpalaikius pasimatymus (trunkančius iki 4 valandų). Šių pasimatymų metu mylimuosius skiria stiklo pertvara ir grotos, o susisiekti galima per nedidelę skylutę.
„Ne, tikrai per ją neįmanoma nei apkabinti, nei artimiau pabendrauti“, − nusišypsojo anonimu likti pageidaujantis pašnekovas.
Besimatančiuosius nuolat stebi pareigūnai. Ilgalaikis pasimatymas su lankytoja atskirame kabinete buvo suteiktas tik B. Cantat.
Pasimatymas vyko viename iš darbuotojų kabinetų, kur prancūzo ir jo viešnios nestebėjo prižiūrėtojai.
Tačiau teigti, kad už aukštų mūro sienų nesilanko Amūras ir nesimezga meilės romanai, negalima.
Pernai Lukiškėse įvyko neįprastos vestuvės: susituokė nuteistoji su nuteistuoju. Žmonės pamilo vienas kito nematę – mat moterys ir vyrai kali skirtinguose korpusuose.
„Susišūkauja pro langus arba etapinėje susipažįsta, − paaiškino LTIK darbuotojas. − Etapinė – laikino sulaikymo korpusas, kur nuteistieji laikomi laikinai. Damos ir džentelmenai susipažįsta bendraudami... per sieną.“
Tik faktai:
Daugiausia nuteistųjų santuokų užregistruota Alytaus pataisos namuose. 2007 metais šioje kolonijoje įvyko 28 vestuvės. Per šešis 2008 metų mėnesius 30 kalinių kreipėsi į administraciją ir prašė leidimo įregistruoti santuoką.
Vestuvės įkalinimo įstaigose vyksta penktadieniais.
1999 metų pavasarį Natalija susituokė su kalėjime bausme atlikusiu krepšininku Darjušu Lavrinovičiumi, kurį prieš tai su broliu apkaltino išprievartavimu.
2003-iųjų gruodžio 31 dieną Alytaus kolonijoje skandalingoji žurnalistė Giedrė Gorienė ištekėjo už Valentino Gorio, kalinčio dėl žmogžudystės. Pernai spalio pabaigoje jis išėjo į laisvę.
2008 metų spalio 15 dieną Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose dainininkė Irma Jurgelevičiūtė ištekėjo už Rolando Lavinsko-Limono, dvidešimčiai metų nuteisto už dviejų žmonių nužudymą.
Daiva Norkienė, Dailius Dargis
