Kaip praneša BBC, 2006 metais studijavę gyvates biologai užfiksavo, kai ką keliančio nerimą. Tai buvo staigus, JAV šiaurėje paplitusių, barškuolių populiacijos kritimas. Ir taip reti gyvūnai – kurių buvo tik 40 – ėmė nykti itin dideliais kiekiais, populiacija sumažėjo perpus.
Prieš pat numirštant, daugybė gyvačių kankinosi dėl sunkių odos infekcijų buvusių ant jų galvų ir kūnų. Tai buvo ankstyvas mirtinos grybelinės ligos ženklas, ligos, kuri ir dabar šluoja šiaurės rytų Amerikos gyvates.
Šiandien bent 30 rūšių yra paveiktos infekcijos. Gyvačių grybelinė infekcija buvo užfiksuota daugiau nei 16 JAV valstijų ir keliose vietose Kanadoje. Kyla klausimas, kiek reikėtų, dėl to sunerimti?
Kaip kyla ši infekcija?
Grybelinė gyvačių infekcija prasideda palyginti švelniai. Gyvačių imuninė sistema ima gintis, bet per kelias dienas infekuota oda ima plonėti ir sunyksta, toje vietoje sukurdama geltoną, ar rudą apsauginį sluoksnį. Kai kuriais atvejais šis sluoksnis nusilupdavo, atskleisdamas odos neapsaugotą kūną ir leisdamas grybeliui toliau skleistis. Jei infekcija pasiekia gyvatės galvą, ji ima trukdyti gyvatės regėjimui ir uoslei, palikdama gyvūną be galimybės medžioti. Tokio gyvūno lemtis – badauti iki mirties.
Net jei infekcija palieka kūną, tai vis vien paveikia gyvatės elgesį, kuris gali privesti iki mirties. Kai kurios infekuotos gyvatės šildosi atvirame lauke tuo metu laiku, kai jos turėtų slėptis. Taip darydamos jos didina savo kūno temperatūrą ir padeda imuninei sistemai kovoti su liga, bet tai gali ir nusilpninti gyvatę. Jei temperatūra staiga nukristų, gyvatė mirtų. Pateikta detali informacija, gali sudaryti įspūdį, kad biologai puikiai supranta šį gyvačių sutrikimą, bet tai netiesa. Tiesą sakant, iki 2015 metų išvis nebuvo aišku, kas sukelia šią ligą.
Ligą kursto oro sąlygos
Buvo atlikti du tyrimai, juose oficialiai išsiaiškinta, kas yra susirgimų priežastis. Abiejuose tyrimuose pastebėta, kad sveikos gyvatės susirgo mirtinu sutrikimu, jei jos buvo užsikrėtusios grybeliu pavadintu Ophidiomyces ophiodiicola.
Įdomu tai, kad O. ophiodiicola buvo užfiksuotas pietų Amerikoje dar iki gyvačių ligos protrūkio. Tačiau, kada tiksliai grybelis tapo gyvačių žudiku – neaišku. Iš tikrųjų, niekas nežino, kas sukėlė ligos protrūkį.
Reikšmingas, ligą spartinantis faktorius gali būti oras. Klimatinės sąlygos šiaurės rytų Amerikoje 2006 metais, kai grybelinė gyvačių liga buvo pirmą kartą užfiksuota, buvo nepaprastai drėgnos. Vėsus ir drėgnas oras neabejotinai padidino infekcijos plitimą. Paradoksalu, bet mokslininkai taip pat mini ir nepaprastai karštas ir sausas oro sąlygas, kaip ligą iššaukiantį faktorių.
Šiltosios sąlygos priverčia gyvates praleisto daugiau laiko po žeme, kad išvengtų karščio. Taip jos ilgai būna dirvožemyje, kuriame puikiai plinta grybelis.
Kodėl tai svarbu?
Gyvačių skaičiaus sumažėjimas, jau nekalbant apie išnykimą, žmonijai nieko gero nežada. Gyvatės yra svarbi ekosistemos dalis, nes jos medžioja graužikus ir kitus gyvūnus, kurie nešioja ligas. Jei gyvatės pradės nykti, šios pavojingos ligos galėtų tapti labiau paplitusiomis. Tai gali sukelti grėsmę žmonių sveikatai.
Taigi, kiek mes turėtume nerimauti dėl šio gyvačių užsikrėtimo? Ko gero, dar yra per anksti daryti išvadas, bet tai gali būti rimta problema.
