Netikėtai nelauktai skolų krizė persikėlė per Atlantą ir užklupo nieko neįtariančius amerikiečius. Krizė dar kartą atrado Ameriką.
Kalbant rimtai, analitikai seniai atkreipė dėmesį į JAV biudžeto deficitą ir nuolat sparčiai augančią bei jau astronominiais skaičiais vertinamą skolą. Tik šių dienų kontekste ši problema išaštrėja dar labiau.
Prezidentui Barackui Obamai šiomis dienomis tenka suktis kaip vijurkui: Kongreso demokratus įtikinti apkarpyti vyriausybines išlaidas; respublikonus – padidinti mokesčius, pakelti skolos ribas ir, anot jo paties, gelbėti Ameriką nuo bankroto.
Ar galite įsivaizduoti bankrutuojančią pasaulinę supervalstybę? „Too big to fall“ (angl. per didelis, kad žlugtų). Taip buvo visiškai neseniai kalbama apie jau nebeegzistuojančius bankus. Nejaugi scenarijus kartojasi?
Tačiau norėtųsi tikėtis, kad politiniai žaidimai baigsis sėkmingai ir bent jau koks nors gelbėjimo ratas bus mestas. Tai ir išaiškės šiomis dienomis. Mums telieka laukti ir stebėti, kaip dideles problemas sprendžia didieji broliai. Mes mažas savo problemas, reikia tikėtis, bent iš dalies susitvarkėme.
O paprognozuoti galime jau ir dabar. Pats lengviausias bet kokios vyriausybės bet kokioje valstybėje klausimas yra mokesčiai. Padidinti mokesčius arba pridėti vieną kitą, pasirodo, labai paprastas dalykas. Tereikia šiek tiek fantazijos ir fiskalinis klausimas išspręstas. Kuriam laikui...
To paties B.Obamos inicijuotos sveikatos priežiūros reformos vienas elementų yra piliečių „apsauga“ nuo įdegio. Jeigu tik koks amerikietis norės pasiskrudinti soliariume, jam dabar teks susimokėti 10 proc. daugiau – jei jau kenki sau, būk mielas, dar susimokėk.
Tiesa, soliariumų mokestį sugalvojo senajame žemyne – vokiečiai. Jie dar ir „viešbučių mokestį“ sugalvojo. 2010 m. spalio pradžioje Kelne įvestas 5 proc. mokestis ir Kelno svečiams, ir viešbučių savininkams. Taip sakant, atvažiavai į Kelną – ir susimoki iš karto „dešimtinę ciesoriui ir Viešpačiui“...
Pietų Afrikoje įvestas netipinis mokestis. Kiekvienas darbdavys kas mėnesį moka 1 proc. nuo kiekvieno pas jį dirbančio darbuotojo vadinamąjį įgūdžių tobulinimo mokestį. Mokesčio tikslas yra kelti juodaodžių piliečių kvalifikaciją.
Tiesą sakant, mokesčiai kaip mokesčiai. Štai JAV, Jutos valstijoje, kurioje dauguma gyventojų yra konservatyvūs mormonai, įvestas mokestis nuogiems žmonėms, teikiantiems paslaugas. Mokesčio tikslas yra surinkti daugiau mokesčių iš striptizo barų. Žinoma, verslininkai sukilo prieš mokestį, tačiau teismas įstatymą paliko galioti.
Gali pasirodyti, kad Vokietija stipri ne tik stipria pramone, mokesčių mokėtojais, bet ir išradingais valdininkais, sugalvojančiais įvairius mokesčius. Esene egzistuoja „antkapio mokestis“. Jį sumoka prekiaujantys vainikais ir gėlėmis verslininkai. Jie moka nustatyto dydžio mokestį nuo prekybos ploto.
Kinija turi įvedusi solidų kasmetinį „civilinių“ santuokų mokestį neformalioms šeimoms; toje pačioje Vokietijoje egzistuoja „religinis“ mokestis; o istorija mums primena „pagalvių“ ir „barzdos“ mokesčius. Valdininkų fantazijai papildyti valstybės biudžetą ribų nėra.
Ir mes, mokesčių mokėtojai, neskubėsime patikėti tuo, kad kiekvieno mokesčio įvedimas yra valstybės rūpinimasis mūsų gerove...
