Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės Aušra Bružienė ir Aušra Kričenienė įtariamos netinkamai atlikusios savo pareigas, joms įtarimai pareikšti penktadienį.
„Prokuratūra turi pakankamai duomenų teigti, kad šios dvi pareigūnės turėjo pareigą ir galimybę jau praeitų metų spalio mėnesį kalbėti apie tam tikrus pažeidimus įmonėje ir spręsti, ar nestabdyti tos įmonės veiklos, naikinant taršos leidimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Kadangi jos šių veiksmų nesiėmė, joms pareikšti įtarimai dėl pareigų neatlikimo.
Pasak prokuroro, pareigūnai gavo informaciją, kad pernai buvo atliekamas įmonės veiklos patikrinimas ir spalio 3 dieną surašytas jo aktas, kuriame konstatuojama, kad įmonė savo veiklą vykdo tinkamai.
„Mūsų manymu, jau tuomet buvo galima atitinkamai reaguoti ir, mūsų manymu, buvo galima išvengti nelaimės“, – sakė D. Valkavičius.
„Manome, kad jos turėjo galimybę jau tuo metu kalbėti apie tam tikrus teisės aktų pažeidimus gamtos apsaugos srityje ir turėjo galimybę jau tuo metu kelti tam tikrus klausimus ir, be abejo, turėjo galimybę kalbėti apie taršos leidimų panaikinimą“, – pridūrė jis.
Prokuratūra neturi duomenų, kad aplinkosaugininkės už tai būtų gavusios atlygį.
„Abi specialistės ikiteisminio tyrimo metu atsisako bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jokių parodymų neduoda bei įvykio aplinkybių neaiškina. Valstybės tarnautojoms skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti“, – rašoma pranešime.
Specialistės šiuo metu toliau eina pareigas.
Šiuo metu dėl gaisro „Ekologistikoje“ iš viso įtariami penki asmenys.
Įtarimai taip pat pareikšti ir „Ekologistikos“ gamybos vadovui A. P.
Generalinė prokuratūra pernai gruodį įtarimus įteikė „Ekologistikos“ vadovui Juozui Cicėnui ir dar vienam „Ekologistikos“ darbuotojui Romualdui Varanauskui, atsakingam už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.
Jiems pareikšti įtarimai dėl statinių, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, taip pat dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
„Įtariama, kad šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala. Visiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti“, – teigia prokuratūra.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
D. Valkavičiaus teigimu, įtariamųjų ratas ikiteisminiame tyrime dar greičiausiai plėsis.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro vis dar galioja paskelbta ekstremali situacija.
