Apie tai kalbame su „Baltijos tyrimų“ vadove Rasa Ališauskiene.
Baigiantis karantinui jūs sakėte, kad rinkėjai dar negalvoja apie Seimo rinkimus ir apie partijas. Ar jau pradėjo galvoti ir kokias išvadas leidžia daryti apie jų mintis savaitgalį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa?
Galima būtų sakyti, kad pradėjo [galvoti]. Nes karantino metu klausiant apie partijas, tai maždaug 4 iš 10 sakė, kad dar nenusprendė, dar negalvoja. Tai tuomet tvirtas apsisprendimas buvo tarp tų, kurie myli vieną ar kitą partiją ir visą gyvenimą už juos balsuoja.
Dabar, pasibaigus karantinui, kai atlikome apklausą ir galėjome palyginti su vasario mėnesio apklausa, tai pamatėme, kad skirtumų yra.
Yra tam tikri pajudėjimai iš vienos stovyklos į kitą, ir jei per karantiną, kaip sakiau, 45 proc. dalyvių negalėjo atsakyti į klausimą, ką palaikys rinkimuose, tai dabar 25 proc. beliko. Tai tikrai žmonės pradėjo galvoti, pradėjo svarstyti.
Ir situacija, palyginus su prieškarantinine, pakito tiek, kad pasikeitė lyderiai. Dabar daugiau žmonių, iš visų apklaustų – 17 proc., sako, kad balsuotų už valstiečius ir žaliuosius. 14 proc. balsuotų už TS-LKD, 13 – socialdemokratus, beveik 7 proc. – už Lieralų sąlūdį ir 6 proc. už Darbo partiją.
Kiek padidėjo valstiečių populiarumas, palyginus su vasario mėnesio apklausa?
Jis padidėjo beveik 7 proc., bet įvertinant paklaidą, kuri šiuo atveju būtų iki maždaug 2-jų proc., tai galima manyti, kad išaugo 5-7 proc.
Šitas valstiečių išpopuliarėjimas yra tvarus reiškinys ar labai laikinas?
Kol kas sunku pasakyti, nes jie svyravo. Tai nebuvo ta partija, kur dažnai būna, po rinkimų būna labai populiari, nes ji laimėjusi, o rinkėjai dažnai mėgsta tarsi prisišlieti prie laimėjusio. Naujai laimėjusiai partijai būna dideli lūkesčiai, kas po metų tampa dideliu nusivylimu.
Tai su valstiečiais taip nėra, jie tokie amerikietiški kalneliai šiek tie. Jie tai pasvyruoja į vieną, tai į kitą pusę. Aišku, tai nėra tie 36 proc., kurie buvo po Seimo rinkimų, bet nebuvo taip, kad jie kristų arba kiltų visą laiką.
Tai šiuo atveju daug kas priklauo nuo daugybės veiksnių. Vienas dalykas – tas karantinas ir pandeminė situacija leido jų lyderiams būti žymiai labiau matomiems, negu kitiem. Praktiškai be konkurencijos vyravo eteryje ir žiniasklaidoje. Be to, tai buvo ne tiek Seimo žmonės, kiek vykdomosios valdžios, ką irgi rinkėjas geriau priima, negu Seimo žmones. Tai tokia palanki situacija leido jiems susikrauti tą neblogą kapitalą ir pasigerinti įvaizdį kaip vykdomosios valdžios atstovų ir mokančių tvarkyti situaciją.
Plačiau žiūrėkite „Dienos komentare“ viršuje.