Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta - ne naujokas politikoje. Seime jis jau trečią kadenciją (dirba nuo 1996 m.), nuolat išrenkamas vienmandatėje apygardoje. Savo laiku kaip istorikas tyrinėjęs pokario laikotarpį, partizaninį karą, parlamente daugiausia dėmesio skiria nacionalinio saugumo reikalams. A. Kašėta mano, kad Seimas nepakankamai ryžtingai vertina padėtį, kilusią dėl VSD skandalo ir užsimena, kad jei Seimas ir toliau atrodys toks neįgalus, geriausia išeitis būtų jam pasileisti.
- Kaip galėtumėte apibūdinti dabartinę politinę padėtį šalyje, nes dalis visuomenės, ir gana didelė dalis, nesupranta, dėl ko vyksta šios politinės kovos?
- Mes kalbame apie tai, kad tam tikros politinės grupės ir verslo grupės turėjo įstatymais nepagrįstas įtakas ir galias Valstybės saugumo vadovams. Galima įtarti, kad VSD vadovai neteisiškai talkino toms grupėms. Iškilus viešumon faktams, kilus pavojui, kad tokios įtakos ir galios gali būti prarastos - daryti politinį bei ekonominį poveikį toms grupėms labai svarbu, - tai, be abejo, buvo labai stipri reakcija, ir mes matome, kad politinėje virtuvėje atsirado tam tikri perkaitimo ženklai.
- Jūsų teiginys labai aiškus ir tiesus: tam tikros neskaidrios verslo grupės turi įtakos VSD. Bet kokios galėtų būti tokios įtakos teisinės ar politinės pasekmės? Ar esam pajėgūs tai įvertinti ir padaryti reikiamas išvadas?
- Aš manau, kad šio VSD skandalo tyrimo metu ir po jo išryškėjo mūsų teisinės sistemos silpnosios vietos, tam tikrų įstatymų spragos. Ką jau kalbėti apie parlamentinės kontrolės stoką, kurią ir nulėmė tos spragos. Kita vertus, tai apnuogino mūsų valstybės tarnautojų supratimo, kas leistina statutiniam pareigūnui, o kas ne, stoką. Pirmiausia turiu mintyje Valstybės saugumo departamento vadovų elgesį. Bet tai, kad VSD vadovybė aktyviai dalyvauja politiniuose procesuose, turėtų būti aišku ir mažam vaikui, nes tai buvo demonstruojama nuo pat VSD veiklos tyrimo pradžios.
Na o mums, politikams, įstatymų leidėjams, reikėtų padaryti atitinkamas išvadas ir pirmiausia užlopyti tas teisines spragas. Dabar prie NSGK sukurta darbo grupė, kurioje dalyvauja įvairių institucijų, susijusių su operatyvine veikla, atstovai, ir mes bandom sistemiškai pasižiūrėti į atsivėrusias problemas, jas spręsti. Beje, skeptiškai vertinčiau skubotus kolegų bandymus pateikti vieną ar kitą projektą dėl operatyvinės veiklos ar dėl kitų dalykų, kai reaguojama į iškilusią problemą. Išties reikėtų teikti visą paketą sistemiškai parengtų projektų.
-Tą dieną, kai vyko balsavimas dėl A. Pociaus, Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ jūs sakėte susidaręs įspūdį, kad Seimą gal jau reikėtų paleisti, kad Seimas neįgalus, o priimtas sprendimas vienaip ar kitaip turės įtakos visos pavasario sesijos darbams, lems sumaištį visoje įstatymų leidyboje. Maždaug tokie buvo jūsų žodžiai.
- Taip.
- Ar vis dar laikotės nuomonės, kad Seimui reikėtų pasileisti? Na tiesiog problemos tokios, kad šitas Seimas neįveiks jų.
- Kol kas mano nuomonė nepasikeitė. Ji galėtų pasikeisti, jeigu artimiausiu metu Seimas išties pradėtų principingai vertinti tuos reiškinius, kurie dabar vyksta, jei Seimo nariai suprastų, kad Seimas kaip institucija tapo tam tikru politinių ir finansinių grupių žaidimo įkaitu, tačiau kol kas tokių ženklų, kad situacija keičiasi, nėra. Kai galutinai išaiškės, kad VSD vadovas prasilenkė su tiesa, tada turbūt bus paskutinis testas Seimui.
- Vadinasi, kad VSD vadovas politikuoja – tai dar nieko blogo. Dar turi paaiškėti, kad prasilenkia su tiesa?
- Aš ir sakau – galbūt tai bus paskutinė galimybė pasižiūrėti, ar Seimo nariai turi savigarbos, ar toleruos ir tokius dalykus.
- O kaip jūs įsivaizduojate, kaip konkrečiai vyks patikrinimas, kas čia meluoja? Kokie numatyti patikrinimo etapai ir kiek jie užtruks? Koks čia prokuratūros vaidmuo?
- Matot, dėl kelių dalykų man jau šiandien viskas aišku. Kai VSD generalinis direktorius pasakė, kad jau beveik ištirta ir jau viskas aišku dėl Bražuolės, dėl Abromavičiaus sprogdinimų, dėl kitų rezonansinių bylų, prokuratūra jau kitą dieną pasakė, kad kaip tyrimą kontroliuojanti institucija neturinti jokių esminių naujų žinių. Akivaizdu, kad tyrimas dar užsitęs, ir jo galutiniai rezultatai neaiškūs. Taigi vienas prasilenkimas su tiesa jau faktiškai buvo atskleistas.
Antras prasilenkimas su tiesa gali labai greitai išaiškėti dėl tariamų užsienio specialiųjų tarnybų „kurmių“ VSD, kurie esą pardavinėjo medžiagą apie „Mažeikių naftą“. Jau dabar pareigūnai, kurie dalyvavo derybose dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo, stebisi, kad nelabai ką ten buvo galima parduot. O iš esmės svarbiausia, kad jie tokių ženklų – dėl atskleistos informacijos – derybose nepastebėjo. Nebuvo požymių, kad kitos pusės derybininkai būtų disponavę tokiais faktais, kurie būtų jiems sukėlę nuostabą. Belieka turbūt artimiausiom dienom dar kartą paprašyti konkrečių faktų. Taip pat prisiminkim komiteto pirmininko apkaltinimą bendradarbiavus su KGB, o po to inicijuojamą sprendimą, kad jam atimama teisė dirbti su slapta informacija – tačiau pridėta medžiaga neįrodo bendradarbiavimo fakto ir kelia abejones. Akivaizdu, kas tai sutampa su VSD direktoriaus „nuėmimo“ istorija. Tai liudija, kad tai buvo daugiau A.Pociaus keršto akcija, o ne susirūpinimas komiteto narių skaidrumu.
- O kaip vis dėlto vyks A. Pociaus pateiktų faktų patikrinimas? Buvo minima, kad tarsi prokuratūra per dvi savaites duos atsakymą, ar visa tai pagrįsta. Kaip dabar dėl paties A. Pociaus? Atleidimo procedūra nepradėta, ar Seimas galės sugrįžti prie jos? Kaip jūs įsivaizduojate procedūrinę eigą ir per kiek laiko turėtų būti padėtas taškas šioje istorijoje?
- Spėlioti, kaip greitai prokuratūra sureaguos ir pateiks kokį nors atsakymą, nedėkingas darbas. Viena vertus, jiems tai nėra lengva padaryti, kita vertus, buvo užuomina – „mes nesivelsime į politinius procesus“. Aš susidariau įspūdį, kad prokurorai žiūri į VSD generalinio direktoriaus pareikšimus kaip į tam tikrą politikavimą, bandymą daryti įtaką politiniams procesams, ir jie nenori veltis į tokius žaidimus. Tad kaip suprasti tokį jų požiūrį – ar jie labai greitai pasakys, kad visi tie teiginiai susiūti baltais siūlais, ar sakys, kad taip greitai negali nieko pasakyti, aš tikrai negaliu prognozuoti. Tačiau be jokios abejonės dėl rezonansinių bylų prokurorai savo žodį jau pasakė.
- Vadinasi, tokio įsipareigojimo ir aiškaus plano, kaip įvertinti A. Pociaus teiginius, nėra? Tiesiog lauksime, ką pasakys viena ar kita institucija?
- Manau, kad kitos išeities tiems Seimo nariams, kuriems kilo neaiškumų po tos „istorinės“ VSD direktoriaus kalbos, tiesiog nėra. Tačiau bijau, kad jie nieko naujo neišgirs. Kokias išvadas iš to jie padarys – reikėtų klausti jų pačių. Man teko girdėti darbiečių grasinimą, kad jie tada jau pareikalaus atsakomybės, tačiau tos atsakomybės forma tampa komplikuota. Kaip žinome, prezidentas pareiškė, kad gerbia Seimo valią ir antrą sykį dekreto dėl A. Pociaus atleidimo neteiks. Sumaištis bet kokiu atveju jau iškilusi, ir manau, kad vienintelė išeitis – viešumas ir žiniasklaida. Ji galėtų kiekvieną rytą pasitikti VSD direktorių klausimu, kas naujo dėl jo pateiktų faktų, ką jis šiandien galįs parodyti? Galbūt tai priverstų patį VSD direktorių susiprasti ir padėti pareiškimą ant stalo. Nes politikai to kol kas nepajėgia padaryti.
- Pokalbio pradžioje minėjote, kad ne visai skaidrios verslo struktūros daro įtaką VSD vadovybei. Kokia jūsų nuomonė apie tokį poveikį apskritai – ne vien tik VSD vadovams, bet galbūt ir visai mūsų valstybei?
- Matosi pastangos tokias įtakas plėsti ir įtakoti kuo daugiau procesų valstybėje. Aš manau, kad dabar turbūt pats tinkamiausias metas užkirsti kelią tokiems bandymams, nes po to gali nebelikti galimybių ir svertų tai padaryti. Jau dabar, kaip sakiau, Seimo neįgalumo ženklų yra pakankamai daug. Jeigu tokia situacija išliks, jei žiniasklaida bus supančiota tų interesų grupių, tai turbūt visuomenė gyvens ramiai, tačiau tai bus tik išorinė ramybė. Pati situacija bus apgailėtina, ir mes tik galėsime spėlioti, kas valstybėje priiminėja svarbiausius sprendimus.
Kalbėjosi Saulius Spurga
