Aplinkos ministerija balandžio 2 d. organizavo diskusiją Miško kirtimo taisyklių tobulinimo klausimais. Į ją buvo pakviesti ir Judėjimo “Už gamtą” steigėjai. Judėjimą atstovavo vadovas Algirdas Knystautas ir steigėjas Tomas Kovėra.
Diskusijos dalyvių skaičius buvo nemažas, apie 40. Pirmininkavo Aplinkos viceministras R.Kalvaitis. Pradžioje Miškų departamento direktorius V.Vaičiūnas pristatė siūlomus keitimus Miškų kirtimo taisyklėse. Primename, kad kompromisinis variantas, pasiektas tarp Judėjimo “Už gamtą” ir ankstesnės ministerijos vadovybės buvo toks – nekirsti visų miškų 2 mėnesius. Jis buvo išbrauktas iš taisyklių projekto jas neformaliai svarstant ministerijos ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atstovų kovo 6 dieną.
Judėjimo “Už gamtą” atstovai argumentavo, kad nekirsti miško bent du mėnesius labai teigiamai paveiktų paukščių, kitų gyvūnų ir augalų populiacijas. Paskutinės publikacijos rodo, kad kirtimas kritiniu paukščių perėjimo metu neša itin menką ekonominę naudą. Maža to, kritusi medienos paklausa ir kainos tikrai nepadarytų daug žalos tiems, kurie skaičiuoja tik pelną.
Daug pasisakiusiųjų arba aiškino apie tai, jog sustabdyti kirsti mišką nors ir trumpam neįmanoma, arba parodė paprastų biologijos dėsnių nesupratimą. Privačių miškų savininkų atstovai, tame tarpe Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas p.A.Gaižutis teigė, kad paukščių miškuose daugėja. Kaip pavyzdį jis paminėjo didžiuosius baltuosius garnius. Taip, jų skaičius auga. Bet juk su mišku tai turi tiek bendro, kiek kiaulė su debesiu. Buvo ir atviras, net sakyčiau begėdiškas pasisakymas, kad privataus miško savininko vienintelis tikslas – pelnas. Viskas priklauso jam, su nieko jis skaitytis nesiruošia. Toks grubus pareiškimas sukėlė dviprasmišką auditorijos reakciją.
Keista buvo girdėti balsus, kuriuose skambėjo tik žodžiai apie pelną. Visiškai pamirštant miško dvasinę, estetinę vertę lietuviams.
Prof.P.Kurlavičius sumavo tiek neigiamus, tiek teigiamus diskusijos aspektus, argumentuotai išaiškino apie retų, bioįvairovei svarbių ir nuo miško tiesiogiai priklausančių rūšių nykimą. O ne atvirkščiai, kaip teigė kai kurie kalbėjusieji. Keista buvo girdėti, kad paukščių “gausėjimą” matą asmenys, nebūdami ornitologais, pilnai pasikliovė savo asmeniniais pastebėjimais. Ir tuoj pat (p.A.Gaižutis) reikalavo moksliškai pagrįstų argumentų, kiek reikia palikti sausuolių, kokio amžiaus miškas turi ar gali būti kertamas. Neapsieita ir be akmens mėtymo į papildomų išmokų daržą – jei aš kilniai teiksiuosi kiek pasaugoti gamtą – tegu man už tai moka valdžia.
Lietuvos gamtos fondo atstovas dr.D.Stončius pasiūlė su taip trokštamais nuodugniais moksliniais tyrimais susipažinti. Jie nėra nei vieša, nei jokia kita paslaptis. Detalūs moksliniai tyrimai atlikti Skandinavijoje. Replikuojantys vadino tai tyrimais, netinkamais Lietuvai, ir atliktais “kažkokioje Skandinavijoje”. Klausytis buvo graudu. O keletas urėdų, mūsų džiaugsmui, pasisakė visai sveikai – už kompromisą. Juolab kad miškų kirtimo apimtys balandžio-gegužės mėnesį yra labai nedidelis.
Diskusiją labai pagyvino Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas p.A.Rauka.
Tas pats, kuris teigė, jog Judėjimas “Už gamtą” reikalauja nekirsti miško “keliolika mėnesių per metus”. Savo ugningoje kalboje p.Rauka bandė ginti žmogaus teises. Mes (žmonės), esą, skriaudžiami gyvūnų, o turime gyventi “harmonijoje”. Kaip ją oratorius įsivaizdavo, suvokti buvo tikrai sunku.
Dar daugiau – mes sužinojome, jog gavus sutikimą dėl kirtimų draudimo du mėnesius Judėjimas “Už gamtą” “palengvins sau gyvenimą”. Kaip? Ogi bus lengviau išgirsti ar pamatyti, kai draudžiamu laikotarpiu kertamas miškas. Ir pranešti, kur reikia. Ką galima į tai atsakyti? Skėstelėti rankomis, ir tiek.
Be to, kalbėjo oratorius, sausuolius (kuriuose peri eilė retų genių rūšių) palikti miške pavojinga. Jie bet kada gali nugriūti ir užmušti žmogų. Į Ž.Morkvėno klausimą, kiek gi tų nelaimėlių tokiu būdu žuvo, p.Rauka atsakymo nerado. Nes jis aiškus – nei vieno. Ekologijos instituto atstovas L.Raudonikis argumentavo, kiek negyvos medienos reikia palikti miškuose jų bioįvairovei išsaugoti. Kaip vienas pavyzdžių buvo nurodytas siūlomas beržynų kirtimo amžius – tai biotopas, labai svarbus itin retai Lietuvoje genių rūšiai – baltnugariui.
Ir netikėčiausias pykčio lietus pasipylė iš mūsų žaliųjų atstovo p.R. Braziulio. Pirmiausiai užsipultas buvau asmeniškai aš. “Atėjo Knystautas, ir nori viską pakeisti. Taip nebūna”. P.Braziulis menkos nuomonės apie meno, teatro, kultūros, žiniasklaidos atstovus. “Atėjo, pakalbėjo, išėjo” – taip gamtai neabejingų garsių Lietuvos žmonių rūpestį apibūdino šis visuomenininkas. Beje, kaip replikavo keli diskusijos dalyviai, algą gaunantis iš Aplinkos ministerijos.
Anot p.Braziulio, Judėjimo “Už gamtą’ klastinguose planuose – kelti “baisią revoliuciją”. Įsteigti “globalinį monitoringą”, kurį reikės “amžinai atlikinėti”. Čia turima galvoje mūsų primygtinai siūloma ekologinė ekspertizė prieš kiekvieną miško kirtimą. Smagu bent tiek, kad Lietuva kažkaip patapo “globaline”. Beje, ekologinės ekspertizės idėją palaikė ir kai kurie urėdai.
Diskusiją sumuodamas Miškų departamento direktorius vėl kalbėjo apie kompromisą. Taip pat priminė, jog pasiūlymus naujoms Miškų kirtimo taisyklėms galime siūsti iki balandžio 8 dienos.
Judėjimas “Už gamtą”, kurio atstovai bendravo su privačių miškų savininkais, sutiko kiek švelninti poziciją. Dėl šiltų žiemų vasarį kirsti rastai gali likti miške, nes dėl klampumo kai kuriais metais juos išvežti sunku ar neįmanoma. Ir tik pradžiuvus žemei, balandyje juos, dar nesupuvusius, įmanoma transportuoti. Judėjimas priims tokį kompromisą, jei savo ruožtu bent dviems mėnesiams patys kirtimai bus stabdomi pilnai.
Dabar, kai svarstomos naujos Miškų kirtimo taisyklės, kviečiame visus mūsų rėmėjus, visus neabejingus Lietuvos gamtai, į akciją balandžio 14 dieną, 12.30 val. prie Vyriausybės rūmų V.Kudirkos aikštėje. Vyriausybės atstovui įteiksime papildytą Judėjimo “Už gamtą” Peticiją “Prieš miškų kirtimą vasarą ir paukščių naikinimą”, kalbės žinomi Lietuvos žmonės, rengsime leidyklos “Baltos lankos” knygų konkursą “atspėji-laimi”. Kviečiame visus aktyviai dalyvauti.
Algirdas Knystautas