Šiandien 77-ąjį gimtadienį švenčiantis prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas atsargiai pasidžiaugia: klastinga liga atleido gniaužtus. Niūriau prezidentas kalba ne apie savo, bet apie valstybės padėtį. "Kalbos apie pasiektą dugną - tik fikcija, skirta žmonėms nuraminti", - tvirtina jis.
Vakar, lankantis prezidento A.Brazausko namuose Turniškėse, šeimininkas pats pasitinka ant slenksčio. Atrodo kur kas žvalesnis nei vasaros pradžioje - ypač sunkiai išgyventu laikotarpiu. Daugiau kaip pusmetį su sunkia liga - limfos vėžiu - kovojantis politikas pasidžiaugia, kad jaučiasi kur kas geriau.
"Ir dabar nėra labai lengva, nesu toks jau greitas, bet energija grįžo. Mąstymas grįžo, reakcija", - lėtai rinkdamas žodžius interviu LŽ sakė A.Brazauskas. Tačiau buvęs šalies vadovas nevengia jokių klausimų - nei apie save, nei apie krašto padėtį.
Antras gydytojas - Kristina.
- Pernai gimtadienį šventėte dideliame būryje. Kaip bus šįmet?
- Turiu labai daug bičiulių, draugų, šeimos yra 14 žmonių. Tiesa, kai kurie iš jų dar nelabai vaikšto - tai trys proanūkiai. Ketvirta turi gimti už mėnesio. Gražu?
- Šios vasaros pradžioje neslėpėte, kad jaučiatės labai prastai. Dabar atrodote gerokai sustiprėjęs - galbūt liga traukiasi?
- Tikrai pasikeičiau? Taip, man pagerėjo. Galiu pasidžiaugti - gydymas eina į pabaigą. Visi sprendimai bus priimti rugsėjo 30-ąją. Kraujo tyrimai labai pagerėjo - po aštuonių chemoterapijų per mažiau nei pusmetį.
Bet dabar gydytojai davė atostogų - nuo rugpjūčio 26 dienos, kai paskutinį kartą padarė chemoterapiją, nuodų prileido, iki rugsėjo 30-osios. Pirmą savaitę būna labai sunku. Temperatūra kyla, vaikščioti sunku. Ir dabar nėra labai lengva, nesu toks jau greitas, bet energija sugrįžo. Mąstymas grįžo, reakcija. Veidas pasikeitė, nes buvo išpurtęs nuo hormonų - per dvi paras prarydavau 32 tabletes prednizolono.
- Ištverti buvo sunku?
- Padėjo tik žmona. Tik Kristina. Ji - antras gydytojas, mane prižiūri. Sunkiai įsivaizduoju, kaip būtų be jos.
- Gal dabar ir į medžioklę kada išsirengsite?
- Aš medžioju! Į bokštą lipu. Dabar medžiojami šernai, stirnos - esu nušovęs ne vieną. Šaudau taikliai. Visi žino - jeigu aš šaunu, tai beveik neprašaunu.
Būtų nesąžininga neiti
- Ar dabar nesigailite, kad tada, 2001-aisiais, grįžote į didžiąją politiką, į premjero postą, nors, atsisakęs antrą kartą kandidatuoti į prezidentus, galėjote pradėti gyventi sau - su ponia Kristina?
- Žinote, tokia buvo situacija. Mes vėl 2000-aisiais laimėjome Seimo rinkimus, Valdas Adamkus tuo metu bandė suklijuoti Naujosios politikos koaliciją, tai tebuvo burbulas, ir vėl kreipėsi į mane. Lankė delegacijos, net iš kitų partijų - eik į premjerus. Nenorėjau visiškai! Jėzau tu mano!
Bet pamaniau - būtų nesąžininga neiti. Jaučiau, kad matau, ką reikėtų daryti. Taip, be abejo, tada paaukojau asmeninį gyvenimą. Nukėliau...
Dabar mes jau septyneri metai kaip vedę. Neįsivaizduoju, kaip be jos reikėtų gyventi. Kaip gyventi...
- Kai 2001 metais atėjote į premjero postą, buvo ironizuojama, kad A.Brazauskas grįžo "gelbėti Lietuvos"?
- Žodis "gelbėti" nuskambėjo ne iš mano lūpų. Bet tuo metu tikrai buvo krizė. Lietuva buvo klaikioje padėtyje. Viskas suversta ant 1998-1999 metų Rusijos krizės, bet, manau, tai buvo tik viena penktoji iš visų kitų priežasčių. Kaip ir dabar.
Visos kitos priežastys subjektyvios. Esu labai neįdomus, nes visą laiką, per visą amžių esu įsitikinęs, kad kvalifikacijos veiksnys lemia valstybės valdymo sėkmę.
- Sakote, kad tuometinei ir dabartinei valdžiai stinga kvalifikacijos?
- Taip. Aš taip manau, esu įsitikinęs. Galiu pateikti tūkstančius pavyzdžių, nors nežinau, ar čia reikia tai daryti. Manau, kad tikrai gyvenimas parodys, kas yra kas - tada parodė, parodys ir dabar. Tai, kas vyksta dabar - dar tik pradžia.
Dugnas - tik fantazija
- Manote, padėtis dar blogės?
- Taip. Bus blogiau. Dar nėra jokio dugno - tai fantazija publikai nuraminti.
Neįsivaizduoju, kaip bus įmanoma suformuoti ateinančių metų valstybės biudžetą, jeigu manoma (o kito kelio nėra), kad jis sudarys vos pusę šių metų biudžeto. Leiskite paklausti, kaip reikės gyventi valstybei?
- Visos aplinkinės Europos šalys jau skelbia apie beprasidedantį kilimą. Kodėl Lietuva yra sunkesnėje padėtyje?
- Šitas klausimas man taip pat neduoda ramybės. Skaitau "The Economist" žurnalą: euro zonoje kritimas - 4,4 proc., Lenkijoje - 0,8 procento. O Lietuvėlė? Dabar 20-22 proc., o kiek bus iki metų galo - net nežinau.
Manau, kad pasaulinės krizės įtaka mūsų padėčiai - tik viena iš jos priežasčių. O du trečdaliai - dėl nemokšiškumo valdyti. Visiško nemokšiškumo. Ir aš pabaigos nematau.
Dabar metų pabaigoje turėsime 18 proc. nedarbą. Kas penktas žmogus bus be darbo. Klaiki socialinė situacija! Daug šeimų jau arti bado. Pažiūrėkite, kaip dalijamos kruopos labai varganai gyvenantiems žmonėms... Gėda žiūrėti... Dar ateis žiema. Vienaip ar kitaip, 300 litų kainuoja šildymas. Bus dar sunkiau.
Piešiu tamsiom spalvom - jeigu viską parašysite, kaip aš atrodysiu?
"Kritikuočiau ir kitus"
- Jūsų kritinis požiūris į šios Vyriausybės darbą dažnai aiškinamas nuo seno esančiomis įtampomis tarp socialdemokratų ir konservatorių?
- Aš nejaučiu nedraugiškų jausmų. Stengiuosi būti labai labai objektyvus. Neturiu politinio angažavimosi. Dėl socialdemokratinių, kitų ideologijų - nesu jų vergas. Esu praktikas. Man daugiau rūpi valstybės interesas. Ir jis visada dominavo prieš partines ambicijas ar partinius žaidimus.
Niekada nesivėliau į politinius žaidimus. Einu į konfliktą, ir dabar tai galima pamatyti - kai kritikuoju konservatorių Vyriausybę. Bet ji yra kalta! Ji kalta prieš visuomenę, kad, laimėjusi rinkimus, gavusi žmonių pasitikėjimą, Lietuvą atvedė į šitokią ubagišką padėtį. Va, dėl ko kritikuoju. Jeigu tai būtų padarę ne konservatoriai, o kiti - tą patį sakyčiau! Lygiai tą patį.
Prie premjero durų
- Ar tokių pastabų negalite išsakyti dabartiniam premjerui Andriui Kubiliui? Ar su juo nebendraujate?
- Ne. Aš su A.Kubiliumi negaliu bendrauti. Gal to nerašykite, sakys, kad skundžiuosi.
- Bet visuomenei reikia žinoti apie savo vadovus.
- Tiek to... Ne taip seniai susitariau pas jį ateiti. Prasėdėjau už durų 50 minučių. Jis manęs taip ir nepriėmė. Sakė, užimtas. Atsistojau iš išėjau.
Nereikalauju, kad mane su žvakėm priimtų... Ar dūdų orkestru... Vyriausybėje, kur tame pačiame kabinete pats dirbau. Vis dėlto esu buvęs prezidentu...
Mano laikais, jeigu buvęs prezidentas ateitų, jis nė minutės nelauktų - būtų pasitiktas prie durų. Palydėtas į kabinetą. Kava pavaišintas. Aš prasėdėjau 50 minučių...
Jo kabinete buvo žmonių. Žinau, kas buvo, bet tai visiškai nesvarbu! Ne karalius Etiopijos, turbūt praėjo pusė valandos... Sekretorė jam skambino vidiniu telefonu - ar neužmiršo, kad A.Brazauskas laukia. "Ne ne, atsimenu!" - sako. O aš sėdžiu toliau. Ramiai sėdžiu! Popieriukus savo pavarčiau.
Dėl Valdovų rūmų ėjau. Prašyti pinigėlių... Praėjo 50 minučių. Sekretorei pasakiau "Viso gero". Jis neatsiprašė.
Aš esu iš paprastų žmonių. Kai 30 metų buvau statybinės organizacijos vadovas, turėjau 1000 pavaldinių, pas mane ateidavo su veltiniais, apsmukusios, murzinos moteriškės, būdavo taip tais laikais, žinote, 1958 metai. Aš atsistodavau ir paspausdavau ranką.
Įsimintiniausi - prezidento rinkimai
- Esate turtingas žmogus, turite didelę šeimą, ėjote aukščiausias pareigas valstybėje. Ar yra dalykas, kurio jūs pavydėtumėte net pats sau?
- Kaip žmogus gali sau pavydėti? Vis dėlto manau, kad tai būtų prezidento rinkimai. Tai buvo, sakyčiau, visiškai neplanuotas, nefantazuotas reikalas. Man tai buvo didžiulė staigmena, kuri taip ir lieka gyvenime, nors buvo labai seniai - 1992 metų rudenį.
Jurga TVASKIENĖ
