Artimiausiomis dienomis apie savo apsisprendimą balotiruotis į prezidento postą turėtų paskelbti dar vienas kandidatas. „Balsas.lt“ žiniomis, tai turėtų padaryti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Pats politikas šių kalbų kol kas nekomentuoja, tačiau jam artimi šaltiniai patvirtina, jog apsisprendimą sustiprino praėjusios savaitės įvykiai Seime ir Pilietinės demokratijos partijoje. Kaip žinia, minėtos partijos frakcija liovėsi egzistavusi, kuomet šeši iš septynių jos atstovai Seime, nors ir nepasitraukė iš pačios partijos, bet tapo socialdemokratų frakcijos nariais.
A.Matulevičius turėjo laikinai vadovauti šiai menko populiarumo partijai po to, kai į nemalonią interesų konflikto istoriją įsivėlė jos lyderis Viktoras Muntianas. Pats politikas nelabai slėpė ketinąs įkvėpti gyvybės šiai smulkiai partijai ir iki Seimo rinkimų ją sustiprinti. Padėtis pasikeitė, kuomet praėjusį ketvirtadienį dauguma Pilietinės demokratijos frakcijos narių parėmė Gediminą Kirkilą ir padėjo išsaugoti jam premjero postą. Po to subyrėjusios Pilietinės demokratijos frakcijos nariai įsijungė į Seimo socialdemokratų frakciją, tačiau iš Pilietinės demokratijos partijos nepasitraukė. A. Matulevičių supykdė, kad, „Balsas.lt“ žiniomis, iš partijos trauktis nebepanoro net ir pirmas į socdemus pasitraukęs Vladimiras Orechovas, kuris su kitais Seimo nariais pilietininkais ketvirtadienį vakare vėl dalyvavo partijos prezidiumo posėdyje.
Tokia įvykių raida papiktino A. Matulevičių, kuris portalui „Balsas.lt“ tvirtino manąs, jog taip tiesiog mėginama izoliuoti jį asmeniškai. „Valstybininkų klanas išsigando, kad vadovausiu net ir nedidelei partijai. Ką gi – „Dujotekana“ pasirodė gudresnė“,- teigė A. Matulevičius. Jis taip piktinosi kolegomis, kurie perėjo į socialdemokratų frakciją, nors, pasak A. Matulevičiaus, būtent socdemai į juos prieš tai „valėsi batus“.
A. Matulevičius, vadovaudamas Seimo NSGK, organizavo ir koordinavo Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą, atskleidusį skandalingą žvalgybos vadovų veiklą, taip pat galimai korupcinius aukštų šalies pareigūnų ryšius su verslo grupuotėmis ar net Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos organizacijomis.
Šiais veiksmais politikas tvirtina užsitraukęs vadinamosios „valstybininkų“ grupuotės nemalonę, o išsiplėtus valdančiajai koalicijai iš jo norėta atimti komiteto pirmininko pareigas, perduodant jas Naujosios sąjungos atstovui Vaclavui Stankevičiui. Pastarasis duodamas interviu „Balsas.lt“ tuomet viešai pareiškė, jog, skirtingai nuo A. Matulevičiaus, nesiektų kontroliuoti specialiųjų tarnybų, nes joms ir taip esą vadovauja patikimi žmonės. Tuomet A. Matulevičius pareiškė atsistatydinąs pats ir netikėtai susilaukė Seimo paramos – parlamentas jo atsistatydinimui nepritarė.
A.Matulevičius dar praėjusių metų pabaigoje yra užsiminęs netgi apie poreikį rengti išankstinius prezidento rinkimus. Jis jau tuomet aštriai kritikavo dabartinį šalies vadovą už, jo nuomone, netinkamą laikyseną VSD skandalo metu, Liustracijos įstatymo veto. Manoma, kad pagrindiniu jo rinkimų kampanijos akcentu turėtų tapti kova su oligarchija, monopolijų kontrolės, valdymo skaidrumo temos. Pats A. Matulevičius kol kas tesako tik tiek, kad toliau sieks, jog „užvaldyta valstybė būtų grąžinta jos žmonėms“.
„Balsas.lt“ primena, kad A. Matulevičius jau yra mėginęs laimę prezidento rinkimuose 2002-aisiais metais, kuomet sėkmė juose lydėjo vėliau nušalintą Rolandą Paksą. Tada politikui pavyko gauti tik 2,19 proc. balsų.
.................
Algimantas Matulevičius gimė 1948 m. sausio 19 d. Prienuose. Mokėsi Prienų rajono Šilavoto, Marijampolės rajono Liudvinavo vidurinėse mokyklose, Vilniaus politechnikume ir Vilniaus universitete. Pastarajame įgijo ekonomisto specialybę. Vėliau apgynė disertaciją, jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis (ekonomikos).
Vedęs. Žmona Gražina užsiima leidybine veikla. Turi sūnus Tomą ir Giedrių.
1964-1967 m. dirbo Vilniaus grąžtų gamykloje darbininku, inžinieriumi. Tarnavo armijoje, dirbo komjaunimo darbuotoju.
1981-1991 m. dirbo „Neringos“ gamybiniame susivienijime, buvo šio susivienijimo generaliniu direktoriumi, vėliau Lietuvos ir Vokietijos bendros įmonės „Broner“ valdybos pirmininku.
1992-1993 m. buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras be portfelio. Po darbo Vyriausybėje perėjo į privatų verslą. 1993-2000 m. - UAB „Algarvė“ valdybos pirmininkas.
A.Matulevičius - vienas iš Pramonininkų konfederacijos įkūrėjų, buvo jos prezidentas, dabar - prezidiumo narys.
Seimo narys nuo 2000 m. Yra pateikęs daugiau kaip 30 įstatymų projektų, išnagrinėjęs per 400 rašytinių piliečių pareiškimų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Antikorupcijos komisijos narys, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Į dabartinį Seimą buvo išrinktas balotiruodamasis nuo liberaldemokratų, vėliau tapo Pilietinės demokratijos partijos nariu.
A.Matulevičius NSGK vadovauja nuo 2006 metų vidurio, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė socialliberalai.
VSD skandalo metu, tuometinė departamento vadovybė, pasipiktinusi A. Matulevičiaus veiksmais, paskelbė medžiagą, neva demaskavusią jo bendradarbiavimą su sovietiniu saugumu (KGB), tačiau Liustracijos komisija šių kaltinimų nepatvirtino, o pats politikas ligi šiol bylinėjasi, kaltindamas buvusį VSD vadovą šmeižtu.
