Socialinės apsaugos sritis sudėtinga – informacijos apie žmonių bėdas, kančias ar nelaimes sulaukiame kiekvieną dieną. Problemas sprendžiame ir išsprendžiame, todėl nesutinku su Seimo nario J.R.Dagio praėjusią savaitę viešai išsakyta nuomone, jog per ketverius metus nieko nenuveikta.
Šeimos sritis – tema, kur amžinai galima diskutuoti apie geresnius ar blogesnius metodus, priemones, paslaugas, tendencijas. Tai visiškai normalu ir diskutuojant dažnai atrandami geriausi sprendimai. Tačiau artėjantys rinkimai dalį politikų paveikia keistai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei asmeniškai aš buvome apkaltinti, kad nieko nepadarėme per 4 metus šeimų labui. Liūdna, kai taip sako žmogus, kuris ne ketvirtus metus, o penktą kadenciją yra Seime. Maža to, per tą laiką jis ėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministro, ir Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininko pareigas. Penkios kadencijos – kur šeimoms skirti įstatymai? – nes juk įstatymų leidžiamoji valdžia yra Seimas.
Šeimos politika – svarbiausias šalies prioritetas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasisako už įstatymą, kuriuo kiekvienam vaikui būtų suteikta ypatinga šeimos ir valstybės apsauga, kad vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką.
Bet toks įstatymas jau beveik yra – tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, kuris pateiktas Seimui 2015 metų balandį. Daugiau kaip prieš metus. Tačiau dar nepriimtas.
Be to, kartu su Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrais pasirašėme veiksmų darbui su socialinės rizikos šeimomis gerinti ir vaiko teisių apsaugai užtikrinti planą. Juo remiantis pagaliau bus įtvirtinama įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo pagrindai, kad būtų galima dirbti išvien.
Noriu priminti, kad ministerijos parengtas ir Seime jau yra priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo asmenims, pripažintiems kaltais už tam tikras nusikalstamas veikas, draudžiama dirbti darbą ar savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir pan.
Be to, yra parengtas kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, ugdyti ir skatinti šeimų pilietiškumą bei bendruomeniškumą.
Kiekvienoje savivaldybėje bus steigiami bendruomeniniai šeimos namai, kur kiekviena šeima (nebūtinai soc. rizikos šeima) gaus kompleksines paslaugas: jiems nereikės blaškytis ieškant psichologo, teisininko ar socialinio darbuotojo konsultacijos.
Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų planas taip pat patvirtintas. Juo kuriama vaiko gerovę užtikrinančių paslaugų ir priemonių sistema, kuri sudarys palankias sąlygas vaikui augti saugioje šeimos aplinkoje ir gauti reikiamas socialines, teisines, medicinines ar kitas paslaugas bei pagalbą.
Nepatogu auginti vaikus, nes nėra jų kur palikti? Valstybė šią sritį dalijasi su savivaldybėmis, iš mūsų pusės šiemet įtvirtinta galimybė vaikų dienos centruose lankytis visiems vaikams, kuriems reikalingos dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugos, ne vien augantiems socialinės rizikos šeimose. Vaikų dienos centrų programai šiemet skirta 3,1 mln. eurų.
Globos įstaigų pertvarka
Institucinės globos pertvarka neatsiejamai vyksta kartu su paslaugų bendruomenėse neįgaliesiems, laikino atokvėpio paslaugų atsiradimu, ir mes tą puikiai suprasdami, pirma kuriame infrastruktūrą, skatiname nevyriausybines organizacijas, savivaldą dalyvauti socialinių paslaugų teikimo konkursuose, įsitraukti į procesą.
Vien pirmam pertvarkos etapui numatyta 7 mln. eurų, o visiems trims etapams iki 2020 metų – 77,4 mln. eurų, iš kurių 64,09 – ES struktūrinių fondų lėšos. Šie pinigai ne vien padės neįgaliesiems, vaikams geriau integruotis į bendruomenę, „neiškristi“ iš šeimos krizės metu, padėti jų artimiesiems įveikti kylančius sunkumus, bet nepamirškime, jos padės augti ir paslaugų teikėjams. Augti ne vien kiekybiškai, bet ir kokybiškai: tai darbo vietos specialistams, galimybė tobulėti, padėti savo kraštui. Todėl visos šios lėšos – tai labai svari investicija į ateitį.
Nekalbame vien apie ateitį – nelaukiant, kol pertvarka įsibėgės, šiuo metu jau pradėti pertvarkyti ketveri vaikų globos namai.
Ne visos šeimos sugeba tinkamai prižiūrėti vaikus. Mūsų tikslas – dirbti su priežastimis ir su pasekmėmis, o ne ieškoti kaltų. O pasekmės tokios: vaikai, kuriems tenka gyventi globos įstaigose, nes tėvų namuose jiems nesaugu, nemato normalios šeimos modelio, nori, bet bijo prisirišti prie žmonių, dalis kažkada buvo skriausti.
Šeimos modelio neturėjimas šiems vaikams neretai skaudžiai atsiliepia tolimesniame gyvenime. Norėdami sustabdyti ydingą ratą, turime parengti globėjus, įtėvius, specialiuosius globėjus, kurie padėtų vaikui pamatyti kitokį gyvenimą, mylinčios, tvarkingos šeimos gyvenimą. Tokie žmonės neatsiranda iš niekur. Juos turime patraukti (ne skandalais, o pozityvia atmosfera), parengti ir palaikyti. Neišvengiamai tai susiję ir su lėšomis. Šiuo metu vaiko globos išmoką sudaro 152 eurai bei tikslinis priedas globėjui (rūpintojui) – 38 eurai. Nuo 2017 metų sausio 1 d. tikslinis priedas globėjui (rūpintojui) didės iki 152 eurų. Gal tai bus paskata žengti šį žingsnį daugiau žmonių.
Emigracijos stabdis
Vienas iš pagrindinių svertų, lemiančių emigracijos mažinimą, šeimų finansinį stabilumą, yra atlyginimų kilimas, o paveldėjome ir mažą minimaliąją algą, ir metų metais įcementuotą neapmokestinamą pajamų dydį.
Brangstant pragyvenimui, tuo labiau reikia juos kelti: jau nuo 2013 m. sausio 850 litų dydžio MMA pakelta 150 litų, 2014-aisiais – dar 35 litais, nuo 2015 m. vidurio – nuo 300 iki 325 eurų, nuo 2016 m. sausio iki 350, o nuo liepos ji siekia 380 eurų. Taigi, summa summarum, 2016 m. liepos 1 d., įsigaliojus 380 eurų minimaliajai mėnesinei algai, palyginti su 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusia 246,17 euro (850 Lt), minimalioji mėnesinė alga padidėjo 133,83 euro arba 54,4 proc.
2016 metais neapmokestinamas pajamų dydis padidintas nuo 166 iki 200 eurų, o papildomas NPD nuo 60 eurų padidintas iki 120 eurų už kiekvieną vaiką. Bet tai turbūt irgi nereiškia, kad kažkas rūpinasi vaikus auginančiomis, dirbančiomis šeimomis, kurių į rankas gaunamos pajamos dėl to padidėjo.
Ministerija siūlo 2017 metų pagrindinį NPD didinti nuo 200 iki 310 eurų, o papildomą NPD už auginamus vaikus – nuo 120 eurų iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.
Galėčiau vardinti įvairius finansavimo konkursus, kurie skirti globėjams rengti, organizacijoms, dirbančioms su tėvais, atsidūrusiais krizinėje situacijoje, organizacijoms, teikiančioms paslaugas nukentėjusiems nuo smurto vaikams, specializuotų pagalbos centrų finansavimą ir t.t.
Bet jums nusibos, jei dar nenusibodo, skaityti. Siekiame, kad įvairių paslaugų tinklas apimtų visą Lietuvą, ir džiaugiamės, kad NVO ir savivaldos sektorius vis aktyviau ir kokybiškiau bendradarbiauja.
Pabaigai
Negerai, kad politikai viena ranka gindami šeimą, čia pat muša per galvą tuos, kurie neatitinka jų siaurų įsivaizduotos idealios šeimos rėmų. Negerai, kad šeimos priešinamos tarpusavyje siekiant papildomų balsų kelyje į šeštą kadenciją.
Šeimos politikos srityje Lietuvai mažiausiai reikia tuščio politikavimo. Reikia suprasti, kad visuomenės nuostatos labai priklauso ne vien nuo tiesioginės valstybės paramos, o ir nuo sudaromos atmosferos. Pykčio atmosferoje atsiranda nepasitikėjimas, žmonės jaučiasi nestabiliai, yra kiršinami.
