Lietuvos premjeras šią savaitę pastebėjo, kad jis per metus uždirbo apie 53 kartus mažiau nei milijonierius Viktoras Uspaskichas, o mokesčių sumokėjo du kartus daugiau. Jeigu ir aš skaičiuočiau svetimus pinigus, tai turėčiau priekaištų ir mūsų premjerui, nes pernai uždirbau gerokai mažiau nei jis, tačiau mokesčių sumokėjau santykinai daugiau ne tik už milijonierių, bet ir už premjerą. Tačiau kaip ir daugelis šalies piliečių aš labiau piktinuosi ne todėl, kad kiti daugiau uždirba, o todėl, kad valdžia žodžiais pliekia milijonierius, bet veiksmais vis giliau naršo paprastų piliečių piniginėse.
Štai šią savaitę premjeras prasitarė, kad dabar jo dėmesys nukreiptas ne tiek į socialdemokratų iškeltą ir konservatorių paremtą idėją įteisinti progresinius mokesčius, kiek į norą apmokestinti šalies piliečių indėlių palūkanas ir investicijas į vertybinius popierius. Toks premjero siekis nenustebino. Iš tikrųjų tai ne jo idėja. Apie šiuos kėslus jau ne kartą prasitarė fi nansų ministrė. Taigi ir fi nansų ministrei, ir premjerui neleidžia užmigti mintis apie taupiųjų šalies piliečių juodai dienai litas prie lito sukaupus ir kaip bitučių į bankus suneštus beveik 26 milijardus litų. Dar per 4 milijardus litų pernai į tėvynę pervedė mūsų emigrantai. Jie taip pademonstravo, kad daugelis jų vis dar neprarado vilčių sugrįžti į tėvynę, taigi neprarado ir vilčių, kad Lietuvai kada nors pasiseks ir ji sulauks tikrai tautos darbštumo vertos Vyriausybės. O kol kas, nors palūkanos už indėlius bankuose per metus sumažėjo kelis kartus ir iš tikrųjų jau nepadengia infl iacijos, taigi piliečių sukaupti pinigėliai nuvertėja, premjeras nori taupiausių piliečių atsargas dar kartą apmokestinti. Kelintą kartą? Šiuos pinigus šalies piliečiai sukaupė jau sumokėję visus mokesčius. Ne, mūsų premjerui to neužtenka. Metų pradžioje skelbusi kovą korupcijai ir nusivylusi bandymais iš šešėlinės ekonomikos ištraukti milijardą litų, dabar savo nagus Vyriausybė nukreipė į legaliai laikomus šalies piliečių pinigus. Patraukė lengvas grobis?
Tačiau dar labiau nustebino prastokos premjero fi nansinės žinios. Štai ketvirtadienį komentuodamas kai kurių Seimo narių (ne tik socialdemokratų, bet ir konservatorių) siūlymą įvesti progresinius mokesčius premjeras suklaidino daugelį šalies piliečių.
Tikra tiesa, kad progresinių mokesčių sistema turi svarbių trūkumų, tačiau premjero kritiką fi nansininkai turėjo išklausyti su atlaidžia šypsena – premjeras nesupranta šio mokesčio esmės. Jis teigė, kad progresinių mokesčių idėjai nesipriešina, tačiau nepritaria siūlomam mokesčių šuoliui, kai, pasak premjero, daugiau nei 4 000 Lt per mėnesį gaunančiam piliečiui pajamų mokestis šoktelėtų nuo 15 iki 33 proc. Premjeras piktinosi, kad toks šuolis yra per didelis, todėl siūlė nustatyti daugiau vadinamųjų perėjimų nuo 15 iki 33 proc.
//
Tačiau premjeras nesuvokė paprasto mechanizmo, kurį turėtų suvokti pirmojo kurso studentai. Taip, iki 4 000 Lt per mėnesį uždirbantis žmogus turėtų mokėti 15 proc. pajamų mokestį, tačiau uždirbančiajam, pavyzdžiui, 4 050 litų pajamų mokestis būtų skaičiuojamas ne tiesmukiškai, kaip supranta premjeras, bet štai taip: už 4 000 Lt – 15 proc., o už viršijančią sumą, t. y. šiuo atveju už 50 Lt – 33 proc.
Dar didesnė bėda manyti, kad progresinių mokesčių sistema gali valstybėje sumažinti socialinius skirtumus. Nesumažins ir negali sumažinti, nes iš turtingųjų paimtos lėšos nepatektų neturtingiesiems, t. y. jų nepraturtintų tiesiogiai, kaip gal daugelis tikisi. Politikų teiginys, kad iš turtingųjų surinktos lėšos būtų skiriamos išmokoms iš biudžeto ir socialinei paramai vargingiau gyvenančiai visuomenės daliai, yra šlykščiausias melas. Išmokomis socialinių skirtumų nesumažinsi. Žmonėms reikia ne trupinių nuo turtuolių stalo, bet gerai veikiančios ekonomikos, kurioje jie surastų tinkamo ir gerai apmokamo darbo. Todėl neverta stebėtis, kad siūlymai įteisinti progresinius mokesčius sutampa su artėjančiais rinkimais į Seimą. Sėkmės atveju ši idėja būtų realizuota kaip tik prieš pat kitus Seimo rinkimus. Tada politikai rungtyniautų puikuodamiesi prieš rinkėjus – štai, žiūrėkite, tai aš apmokestinau milijonierius. Tačiau iš tikrųjų toks apmokestinimas milijonieriui yra kaip uodo įgėlimas. Nemalonus, bet ne daugiau. Juk metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, būtų apmokestinama 40 proc. tarifu. Todėl tikrai perlenktume tai vadindami socialinės atskirties mažinimu ir viduriniosios klasės didinimu. Nebent tikimasi viduriniąją klasę papildyti buvusiais turtuoliais.
