Pavyzdžiui, JAV platinamoje versijoje pasakojama apie 6 metų berniuką, kuris „dingsta“, kai jo šeima lankosi pramogų parke. Vėliau darbuotojai tariamai uždaro visus išėjimus ir galų gale jį suranda. Tačiau vaikas būna nuskustais plaukais ir pakeistais drabužiais, taip pat prigirdytas narkotikų. Šios istorijos platintojai siekia įtikinti, kad vaikas buvo tariamai parengtas „pardavimui“.
Tačiau ši „miesto legenda“ neturi jokio rimtesnio šaltinio pagrindo. Žinutėje nėra nurodoma, kuriame iš daugelio Lego pramogų parkų įvyko tariamas nusikaltimas, taip pat joje nėra ir datos – dažniausiai tiesiog apsiribojama „praėjusį sekmadienį“ ar „vakar“. Tai yra būtent tokio tipo žinučių specifika – konkretus ir smulkmeniškas paties nusikaltimo aprašymas, tačiau vengimas bet kokių detalių, kurios galėtų padėti identifikuoti nusikaltimą ar patikrinti jo faktus.
Iš tiesų tai tik vienas tokių žinučių pavyzdžiu, ir visos jos paremtos žmonių baimėmis. Vienas iš paprasčiausių propagandoje naudojamų triukų yra nelaimių su vaikais ar moterimis akcentavimas, į kurias kiekvienas mūsų reaguoja jautriai, dažnai nekreipiant dėmesio į faktines istorijos aplinkybes.
Pavyzdžiui, 2011 ir 2012 metais JAV socialiniuose tinkluose buvo išplatinta tokia istorija: Anos draugė vakar nuvyko į „Wonderland“ (pramogų parką). Ji buvo kartu su kita drauge ir 4 savo vaikais (po 2 kiekvienos). Vaikams buvo 4-5-6 metai. Kol mamos buvo užsiėmusios vienu iš vaikų, vienas mažylis prapuolė tiesiog skradžiai žemę… Penkerių mergaitė.
Dvi minutes ieškojusios pačios jos paprašė parko apsaugos pagalbos, kurie kartu ieškojo dar 5-6 minutes. Tuomet parkas uždarė visus išėjimus, kad niekas negalėtų išeiti ir tęsė paieškas dar 45 minutes.
Tačiau jie negalėjo surasti mergaitės ir buvo priversti vėl atidaryti išėjimus. Policija Anos draugei patarė stebėti vaikų batus. Taigi ji atsistojo prie išėjimo ir stebėjo išeinančius žmones. Ji pastebėjo, kad vienas vyras neša miegantį vaiką su užmesta ant jo antklode. Tačiau vaiko plaukų spalva buvo ne ta ir ji policijai pasakė, kad pastebėjo vaiką su tokiais pat bateliais… tačiau tai tikriausiai nėra jos vaikas.
Tuomet policija sustabdė tą vyrą ir paaiškėjo, kad ten buvo jos vaikelis. Mergaitei buvo suleisti migdomieji į kaklą iš ši miegojo. Jos plaukai buvo nukirpti trumpai ir buvo nupurkšti kita spalva. Taip pat jos apranga buvo pakeista… išskyrus batus. Nusikaltėlį sulaikė, o mergaitei, ačiū dievui, viskas gerai.
Kitoje versijoje toks pats scenarijus yra vystomas „ASDA“ parduotuvėje Britanijoje. Ir ši versija neturi pagrindo. Egzistuoja begalė versijų su įvairiais prekybų centrais, laisvalaikio parkais ar kitomis viešosiomis įstaigomis, kuriose tariamai „grobiami vaikai“. Apie Lietuvos parduotuvėse grobiamus vaikus policijos suvestinėse taip pat nieko neužsimenama.
Anot tyrinėjusio šį klausimą Davido Emery iš „About urban legends“, seniausia aptikta šios istorijos versija siekia dar 80-uosius.
Be jokios abejonės, tėvai ir artimieji privalo sergėti ir stebėti savo vaikus viešose vietose. Vaikų grobimo atvejų, kai šie yra paliekami be priežiūros, yra pasitaikę. Tačiau panašių „virusinių“ žinučių platinimas niekam nepadeda. Nors tokios žinutės ir atrodo „nekenksmingos“, tačiau dažnas netikrų naujienų platinimas teršia informacinę erdvę ir gali, iš tiesų nutikus nelaimei, užgožti svarbią informaciją.
Jeigu jūs pastebėjote tokia, ar panašią žinutę, neskubėkite ja „dalintis“, geriau skirkite kelias minutes informacijos pasitikrinimui.
