Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė po pusantros valandos trukusios Ž. Pečiulio apklausos pasiūlė, kad generalinius direktorius ir jo pavaduotojas būtų pakviesti kitą savaitę. Galiausiai priimtas sprendimas, kad šiandien dar bus pakviestas A. Siaurusevičius trumpai apklausai, o jo pavaduotojas apklaustas kitą savaitę.
A. Siaurusevičius: kas daugiau dirba, tas daugiau ir uždirba
A. Širinskienė šiandienai iškėlė darbuotojų atlyginimų klausimą. Pasak jos, didžioji dalis darbuotojų daugiau nei pusė iš 600 turi autorines sutartis. Dėl to klausiama, kada pasirenkama darbo sutartį sudaryti, o kada autorinę.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pasipiktino, kad buvo šiandien turėta kalbėti pirmuoju klausimu – valdymo struktūra, tad jam ir ruoštasi. A. Širinskienei bandžius įsiterpti A. Siaurusevičius sako: „Jūs nesinervinkite, Seimo nare, mes viską ir apie tai papasakosime“, - sako jis.
Tuomet A. Siaurusevičius pradėjo pasakoti apie darbuotojų situaciją Latvijoje ir Estijoje, kad pastarosiose šalyse dirba dar daugiau darbuotojų. Vien televizijoje Latvijoje apie 450 žmonių. A. Širinskienei vėl pabandžius pertraukti, A. Siaurusevičius klausė: „Ar jūs leisit kalbėti? Aš paaiškinu Seimo nariams, nes kaip suprantu jie nori sužinoti. Palyginimuose yra tokie dalykai, jei jūs žinot galiu išklausyti ir po to kalbėti“.
LRT generalinis direktorius pasakojo, kad kai atėjo dirbti į LRT padėtis buvo labai prasta, visi darbuotojai dirbo už minimalią algą plius honorarus, o administracija gavo „sodrinę algą“. Dėl to darbuotojai nė neimdavo atostogų, nesukaupdavo pensijos. Tad jam atėjus pradėti „sodrinti“ atlyginimus ir šiuo metu nei vienas nedirba už minimalią algą.
„Gal jūs atsakykite į konkrečius klausimus, ar pas jus daug autorinių sutarčių. Atsakykite, kada pasirenkama tik darbo sutartį, o kada autorinę?“, - vėlgi įsiterpė A. Širinskienė.
A. Siaurusevičius atsakė pasitelkdamas pavyzdžius.
„Pavyzdžiui, vienas žmogus, kuris dirba laidos vedėju ir jis atidirba savo darbo valandas laidos vedėju pagal grafiką, laisvu nuo darbo metu garsina kino filmus – tada autorinis atlyginimas. Radijo darbuotojai, kurie eina dirbti į kurias nors laidas televizijoje, pavyzdžiui į „Labas Rytas“ daryti spaudos apžvalgą. Už šitą papildomą darbą jiems autoriniai atlyginimai išmokami. Režisieriams priklauso nuo krūvio, jei išdirbamas tam tikras laikas už krūvį. Tai autoriniai honorarai yra tam tikra skatinimo priemonė už papildomą darbą. Tarkime, Vasario 16 d. kiek translaicijų bus iš įvairių vietų, gal reiks žmonių iš šalies samdyti tam darbui ir tada priklausomai nuo krūvio bus išmokamas autorinis honoraras. Jūsų problema, kad jūs bandote apibendrinti, bet kiekvienas atvejis individualus“, – nurodė jis.
Pasak jo, kas daugiau dirba, tas ir uždirba daugiau. Jis komisijai siūlo pasirinkti keletą konkrečių atvejų ir tada LRT paaiškins, kaip tie konkretūs atvejai veikia, nes nežinoma į kokias sąmatas šiuo metu žiūri Komisija.
„Puiku, kad taip domitės, bus proga pažinti, kokia sunki yra televizijos specifika. Kokia kitokia yra radijo specifika“, - sakė jis.
„Mes kol kas nesame pateikę nei vieno dokumento specialiai tyrimo komisijai. – Kada planuojat? – Planuojam kaip susitarsime, nes yra įvairi specifika, nes reikia dauginti aparatai kaista, kai kurių bankinių pavedimų iš bankų prašyti, kai kurie bankai paslaugą apmokestina, lėšų biudžete tam nenumatyta“, - šmaikštavo LRT generalinis direktorius atsakydamas dėl ko nepateikti visi dokumentai.
Pasak jo, tai nėra gynybos taktika, kad kviečiama su dokumentais susipažinti pačiame LRT pastate. Anot jo, tiesiog norima atsakingai pateikti dokumentus, šie yra saugojami, jų yra daugybė.
A. Širinskienei teikus pastabą dėl pateiktų dokumentų, A. Siaurusevičius paprašė užfiksuoti protokole, kad ką tik parlamentarė pareiškė išankstinę nuomonę, remdamasi neaiškiais dokumentais.
Po posėdžio A. Nekrošius žiniasklaidai teigė, kad pirminiai atsakymai gauti. Kitą savaitę bus bandoma aiškintis daugiau. Jis taip pat teigė, kad Komisijai perduoti dokumentai, kurie buvo skirti kaip atsakymai Seimo nariams, bus naudojami kaip papildoma medžiaga. Tačiau teisiškai pateiktų duomenų dar nėra.
LRT generalinis direktorius siūlė nustatyti protingą terminą, kuomet dokumentai galėtų perduoti, kadangi jų didžiulis kiekis. Deja, paklausus koks tas protingas terminas, variantų nerasta.
LRT Tarybos pirmininkas: kalbėdami apie LRT veiklą kai kurie nieko nenusimano
Pirmiausia į klausimus atsakė LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Seimo narys Virgilijus Poderys turėjo klausimų dėl prisiimtų funkcijų. Pasak Ž. Pečiulio, vadovaujamasi Visuomenės informavimo įstatymo ir LRT Taryba tvirtina LRT strategiją, programų mąstą ir struktūrą, tvirtina LRT įstatytus, pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina.
„Tai labai specifinė įstaiga, vienintelė kuriai galioja atskiras įstatymas. Dėl to atsiranda painiavos, ar dėl viešųjų–privačiųjų interesų deklaravimo, ar dėl funkcijų.
2016 m. LRT tikrino Valstybės kontrolė, o praėjusiais metasi LRT taryba inicijavo, kad LRT paskelbtų viešuosius pirkimus išoriniam valdymo auditui atlikti, nes buvo iškilę klausimų dėl struktūros organizacijos. Mes paprašėme LRT administraciją skelbti konkursą auditui valdymo struktūrai ištirti, pagal galiojančią tvarką skelbtas konkursas, jį laimėjo viena privačių įmonė, buvo paskeltos rekomendacijos ir kokius metus laiko LRT Taryba analizavo. Tiek dėl audito.
O jei kalbėtume apie finansinę LRT kontrolę, tai įstatymo po LRT Tarybos grandis Administracinė komisija, kuri sudaroma ir renkama LRT tarybos. LRT administracijai sudarius kitų metų biudžetą, jį svarsto Administracinė komisija ir perduoda išvadas mums“, – kalbėjo jis.
Seimo narys „valstietis“ V. Poderys pastebėjo, kad ši Administracinė komisija patarinėja ir LRT administracijai, ir LRT Tarybai – tad jie nėra nepriklausomi. Seimo narys Andrius Navickas pastebėjo, kad pagal dabartinę sistemą, Taryba aklai turi pasitikėti Administracine komisija, tiesiog patvirtina jų išvadas – tad viskas priklauso nuo Administracinės komisijos sąžinės.
„Tai patariamasis organas ir struktūra. Biudžetas teikiamas Administracinei komisijai, ji toliau pateikia savo išvadas ir tada persikelia į Audito ir biudžeto planavimo darbo grupę. LRT Taryba yra sudariusi dvi grupes susijusias su turiniu ir su finansais. Administracinė komisija būna iškėlusi klausimus ir tada su jais analizuojama. Tad tam tikros procedūros yra.
Ką eilinis Tarybos narys gali suvokti apie finansų dinamiką? Šiek tiek galima, galima matyti metų dinamiką: kiek padidėjo procentų skirtų technikos įsigijimui, programai ir pan. Tendencijas gali įžvelgti. Galima matyti prioritetus, kam teikiama. (...) Aš buvau atviras ir nuoširdus, kai kurie žmonės kalba visiškai ką nenusimano, kad ir kalbėdami apie LRT veiklą. Kai kurie Tarybos nariai niekada sau to neleistų daryti, tad pasikliauna specialistais įstatymų ir procedūrų tvarka.
Kai Seimas teikia biudžetą aš ir nežinau, ar Seimas tikrai išmano visus skaičius“, – kalbėjo Ž. Pečiulis.
Parlamentarams kilo klausimų ir dėl LRT Tarybos teikiamos veiklos atskaitos, ar tiksliau dviejų ataskaitų, kurios teikiamos vienu metu. Ž. Pečiulis pabrėžė, kad LRT Tarybos veiklos ataskaitos tvirtinimą ne kartą atidėjo pats Seimo Kultūros komitetas, o vėliau iš žiniasklaidos jis sužinojo, kad Kultūros komiteto pirmininkas teigia, jog ataskaita nebuvo patvirtinta.
„Noriu pasakyti, kad įstatymo numatyta LRT Tarybos tvirtinimo procedūra. Mes nežinome kokia eiga, mes visa Taryba laukėme, kai kurie net atidėjo komandiruotes, kol pasikalbėsime su Kultūros komiteto nariais. Vietoj to prasidėjo parašų rinkimas ir ši dabar vykstanti procedūra“, – teigia jis.
LRT kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją
Prieš prasidedant posėdžiui LRT išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami paaiškinti, ar Seimo įkurtos Laikinosios komisijos, atliekančios LRT veiklos tyrimą, reikalavimas per 20 dienų pateikti didelės apimties skirtingų sričių 5-erius ar daugiau LRT veiklos metus apimančius dokumentus ir informaciją nepažeidžia LR Seimo laikinųjų komisijų įstatymo reikalavimo netrikdyti valstybės institucijų darbo. Taip pat prašoma paaiškinti, ar nebūtų paprasčiau, jog Komisija su prašomais pateikti dokumentais susipažintų LRT patalpose, iš anksto suderinus prašomų dokumentų ir informacijos laikotarpį bei veiklos sritį.
Teigiama, kad taip būtų taupomi žmogiškieji ir materialieji resursai. „LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus pasirašytame rašte Etikos ir procedūrų komisijai pabrėžiama, kad LRT jokiu būdu neatsisako pateikti Komisijos reikalaujamų dokumentų, o tik siekia išsiaiškinti racionalaus, taupaus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo su Komisija formą. Dėl kai kurių klausimų patikslinimo LRT į Komisiją vakar kreipėsi atskiru raštu“, - rašoma pranešime. Sausio 29 d. LRT gavo Komisijos raštą, kuriuo prašoma per 20 dienų pateikti dokumentus ir informaciją, apimančius 2013–2017 m., o kai kuriais atvejais – „už visą laikotarpį nuo LRT įsteigimo iki dabar“.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, nagrinės viešuosius pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad per pirmąjį Komisijos posėdį nuspręsta kreiptis į 14 institucijų, kurios turėtų padėti ištirti, ar LRT finansai valdomi skaidriai. Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.
