Galingiausios ES valstybės Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė sutinkanti pratęsti Vokietijos atominių elektrinių (AE) eksploatavimo terminą. Ta pati A.Merkel, kuri nesileido į kalbas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo. Specialistai akcentuoja, kad į kalbas nesileido ir kitų galingųjų ES valstybių vadai. Ir tikrai ne dėl mūsų jėgainės nesaugumo.
Kitiems - ne, sau - taip
Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje A.Merkel pareiškė sutinkanti šalies AE darbą leisti pratęsti 10-15 metų. Esą tik tokiu atveju pavyktų užtikrinti šalies ūkio ir gyventojų sklandų aprūpinimą elektros energija ir išvengti staigaus jos pabrangimo. Vyriausybės vadovės nuomone, būtina sugalvoti, kaip elektrinių eksploatavimo termino pratęsimą įteisinti be Aukštųjų parlamento rūmų, kuriuose valdančioji koalicija yra mažuma, palaiminimo.
Belieka priminti, kad ta pati Merkel, prieš Ignalinos AE uždarymą ne kartą susitikusi su Lietuvos vadovais tiek mūsų šalyje, tiek už jos ribų, nepalaikė idėjos pratęsti Lietuvos atominės jėgainės veiklą ir neužjautė dėl būsimo kainų šuolio. Kaip, beje, neužjautė ir kitų ES senbuvių vadovai. Anot specialistų, ES senbuvės IAE uždarymo siekė ne dėl jos nesaugumo, o dėl gerokai proziškesnių priežasčių.
Nesaugumas niekuo dėtas
- Negi iš tiesų A.Merkel ir kitų Vakarų Europos valstybių vadovai mano, kad jų atominės elektrinės saugesnės už Ignalinos? - „Vakaro žinios" klausė akademiko, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Antano Buračo.
- Galiu pakartoti ne kartą išsakytą akademiko Jurgio Vilemo, pripažinto tarptautiniu mastu eksperto, nuomonę: Lietuvos AE buvo ne mažiau saugi nei Vakarų Europos elektrinės. Naudotos skirtingos modifikacijos, bet su kai kuriais pataisymais - netgi saugesnė už vakarietiškas.
- Tai kodėl tada Lietuvai teko įsipareigoti uždaryti AE?
- Lietuva, kaip ir Bulgarija, labai norėjo įstoti į ES, todėl turėjo įsipareigoti: neva jų AE modifikacija panaši į Černobylio. Kitos valstybės ES to nebuvo įsipareigojusios. Tik dėl visuomenės nuomonės Švedijoje ir dar kai kuriose valstybėse buvo priimti vyriausybių sprendimai uždaryti senas AE ir nebestatyti naujų. Tačiau dėl būsimo energetikos bado ir kitų problemų tokių minčių atsisakyta. Štai Suomija seniai naujų nestatė, o dabar stato kelias naujas AE.
Ekonominiai interesai
- Jeigu ES valstybės pakeitė poziciją dėl branduolinės energetikos, tai kodėl nepakeitė pozicijos dėl Ignalinos AE? Ar tikrai tik dėl jos tariamo nesaugumo? O gal dėl ekonominių interesų?
- Tai, apie ką jūs kalbate, niekada viešai neskelbiama. Tačiau, be abejo, lėmė ekonominiai interesai, konkurencija tarp energijos tiekėjų. Naftos, dujų magnatų lobistinė jėga yra nepaneigiama visame pasaulyje. Aišku, jie stengėsi konkurentus pašalinti bet kokia kaina, jiems nenaudinga, kad elektrinės naudoja atominį, o ne jų kurą.
Tas pats kaip ir karas Irake, Afganistane. Daugelis pasaulinio lygio ekspertų įsitikinę, kad karą lėmė ne demokratijos gynimo interesai, o didelių monopolijų interesai. Ir ne tik tai, kad Irake daugybė naftos, rastas didžiulis telkinys ir Afganistane. Pavyzdžiui, sugriovus šalis atsirado milijardiniai užsakymai, kurių liūto dalį pasiėmė JAV firmos: atstatymo darbai, infrastruktūros atkūrimas ir t. t. Ne kūrimas, o atkūrimas: subombarduojama, paskui dešimtmetį milžinišku pelnu galima vystyti JAV ekonomiką.
Kiekvienas už save
- Tai ką tada reiškia ES senbuvių deklaracijos apie bendrijos vienybę, ypač energetikos srityje: nepaliksime Rytų Europos Rusijos įtakoje, prijungsime ją tinklais prie Vakarų ir t. t.?
- Čia yra absoliuti demagogija. Didžiausia demagogija, kokia tik gali būti. Kas padaryta dėl energetikos vieningumo? Nieko. Tik pliurpalai, o ne realūs sprendimai, iš kurių Lietuva turėtų naudos. Apie energetinius tiltus su Skandinavija, Lenkija šnekama dešimtmetį. O kas padaryta? Niekas. Vakarų Europai, ypač Vokietijai, tai visai nerūpi. Ji turi užsitikrinusi ne Lietuvos naudai dujotiekį “Nord Stream", kitus energetinius sprendimus. Rūpestis Lietuva - tik mandagumo gestas.
Demokratija - priedanga
- Tad ES vienybė...
- ES vienybė, rūpinimasis demokratija yra tik priedanga didžiųjų valstybių ekonominei politikai vykdyti. Ne tik ES valstybės kitų sąskaita negarbingai siekia naudos savo ekonomikai. Prisiminkime tą pačią kompaniją „Williams". JAV ambasadorius puikiausiai žinojo, kad į „Mažeikių naftą" ateina ne ta didžioji, pasaulinė „Williams", o apsišaukėliai. Tačiau Lietuvos Vyriausybė buvo tiesiog prievartaujama, spaudžiama, šantažuojama, kad jos naudai būtų atlikti tokie antikonstituciniai veiksmai, kaip Šventosios uosto įkeitimas ir kiti dalykai. Spaudimas buvo neįtikėtinas, kad tik Lietuva prisiimtų visas skolas ir padėtų uždirbti antpelnį.
Danas NAGELĖ
