Na, mokslas turi atsakymą ir tiesa nėra tokia aiški. Naujausi tyrimai rodo, kad mes netampame visiškai suformuotais suaugusiais žmonėmis, kol nesulaukiame trisdešimties, nors tikslus amžius, kaip ir brendimo, protinių dantų ir nekaltybės praradimo atveju, skiriasi.
Priežastis, kodėl mokslininkai nustatė mūsų trisdešimtmetį kaip pilnametystės pradžią, yra pokyčiai, ypač smegenyse, kurie vyksta vėlyvoje paauglystėje ir per dvidešimtmetį. Pavyzdžiui, nuo dvidešimtojo iki trisdešimtojo gimtadienio mūsų neuronai ir toliau vystosi, jungiasi ir tobulėja, net jei didžioji dalis brendimo įvyko paauglystėje. Tai gali ir toliau keistis net sulaukus trisdešimties.
Šie pokyčiai gali turėti įtakos mūsų elgesiui ir net psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, vystymuisi. Imant šizofrenijos pavyzdį, vyrams ji gali prasidėti nuo paauglystės iki dvidešimtojo gimtadienio, o moterims – nuo dvidešimties metų iki ketvirtos dešimties pradžios.
„Ką mes norime pasakyti, yra tai, kad riba, kuri skiria vaikystę nuo pilnametystės, vis absurdiškėja, – žurnalistams sakė neuromokslų profesorius Peteris Jonesas iš Kembridžo universiteto. – Tai daug subtilesnis perėjimas, vykstantis tris dešimtmečius“.
Mintis, kad vaikystė baigiasi sulaukus 18 metų, pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio. Praėjusiais metais žurnale „Lancet Child & Adolescent Health“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad gyvenimo laikotarpis, kurį vadiname paauglyste, trunka daug ilgiau, nei dauguma iš mūsų mano.
Terminas „paauglystė“ pirmą kartą buvo aprašytas psichologo G. Stanley Hallo 1904 m. išleistame straipsnyje „Paauglystė“. Jis apibrėžė šį žodį kaip „gyvenimo tarpsnį tarp vaikystės ir pilnametystės“. Mokslininkai sako, kad paauglystė gali prasidėti sulaukus 10 metų, kai mergaitėms prasideda brendimas.
Jie aiškina, kad dar trečiojoje dešimtyje vystosi kūnas ir smegenys, o socialinės ir ekonominės jėgos (pagalvokite: augančios būsto kainos, nestabili darbo rinka ir studentų paskolos) atitolina tradicines pilnametystės žymes (partnerystė, vaikų auklėjimas ir ekonominė nepriklausomybė) ir pratęsia „dalinės priklausomybės“ laikotarpį – paauglystę.
Naujausi neuromoksliniai tyrimai rodo, kad nustatyta pilnametystės laiko žymė (18 metų ir daugiau) yra senamadiškas požiūris.
„Pilnametystė neprasideda po vaikystės, – paaiškino P. Jonesas. – Žmonės yra kelyje.“
