„Šis įvykis, kuomet smurtaujama mokykloje yra ne pirmas. Tačiau toks įžūlus elgesys prieš mokytoją – pirmasis“, – prašydama padėti naujienų portalui tv3.lt teigė mokinio mama.
Mokinio mama: šeima atvyko iš Sirijos ir pakeitė ne vieną mokyklą
Ji teigia, kad mokykloje mokosi pabėgėliai iš Sirijos. Anot moters, šeima žinoma ne vienai Vilniaus mokyklai.
„Kiek girdėjau iš vaiko pasakojimų, mokyklą baigė 2 vaikai, dar trys mokosi (vienas iš jų ir tas pats septintokas, kuris smurtavo prieš mokytoją). Ši šeima buvo išmesta ne iš vienos Vilniaus mokyklos“, – tvirtina Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokinio mama.
Ji mano, kad septintokas prieš mokytoją smurtavo dėl to, nes jam liepė nesinaudoti telefonu pamokos metu: „Vaikinas puolė mušti mokytoją. Mokytojas gynėsi nuo paauglio, visi įstatymai yra mokinio pusėje. Mokytojui galimai gresia baudžiamoji atsakomybė“.
Ji teigia, kad mokykloje apie tai nekalbama ir atvejį esą mėginama nuslėpti.
„Kol mokytojas gydosi sužeidimus, mokinys sau ramiai vaikšto mokyklos koridoriais. Niekada nežinome, kas taps jo kita auka, nes paauglys yra neprognozuojamas“, – piktinasi Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokinio mama.
Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokinio mama teigia, kad prieš keletą metų buvo panašus atvejis, kai mokinys kitą progimnazijos mokinį sužeidė su smailiai nudrožtu pieštuku.
Iki įvykio – Vaiko teisių skyriaus pagalba
Vilniaus miesto Vaiko teisių skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius teigia, kad dar prieš įvykį agresyviam mokiniui ir jo šeimai buvo teikiama pagalba.
„Jūsų minimoje situacijoje susitelkėme į pagalbą vaikui ir šeimai. Pagalba buvo teikiama ir iki šio įvykio, ją vaikas gauna ir šiuo metu. Tad vaiko teisių gynėjai pirmiausiai siekia išsiaiškinti, kiek ji yra efektyvi, ir ko trūksta, kad šeimai pavyktų įveikti sunkumus. Įvertinsime, kokia pagalba šiuo atveju būtų labiau veiksminga ir ją nedelsiant inicijuosime.
Smurto atveju pagrindinė vaiko teisių gynėjų užduotis yra išsiaiškinti, iš kur kyla destruktyvus vaiko elgesys ir padėti šiuos sunkumus įveikti.
Tokiais atvejais, kai nustatomas vaiko smurtinis elgesys mokykloje, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbiui kviečiami vaiko tėvai ar globėjai. Domimės, kaip šios priemonės mokykloje veikia, bendraujame su ugdymo įstaigos vadovais, teikiame rekomendacijas.
Dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tad pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt.
Aiškindamiesi vaikų smurto atvejus ir ieškodami to priežasčių, kartais sužinome, kad netinkamai besielgiantis vaikas pats iš suaugusiųjų galėjo matyti netinkamą problemų sprendimo pavyzdį, galimai pats patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan. Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, įskaitant ir smurtą, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi.
Vaikų smurtas dažnai kyla dėl bendravimo, klausimo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, negebėjimo teisingai išreikšti savo norų ir požiūrio. Būna atvejų, kad ir maži nesutarimai į rimtesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto konflikto sprendimo būdo.
Ypač dažnai tokie vaiko elgesio sunkumai išryškėja paauglystėje. Šiuos elgesio pokyčius svarbu laiku pastebėti ir kreiptis į specialistus. Kaip vaikui seksis sunkumus įveikti, labai priklauso ir nuo šeimos įsitraukimo, vaiko priėmimo ir noro lydėti pokyčio keliu.
Mokykime vaikus suprasti, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus. Kalbėkime su vaikais ir padėkime jiems suprasti, kad nėra teisingų ir neteisingų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai“, – komentare teigė G. Batulevičius.
Mokykla nekomentuoja
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, ši atsisakė komentuoti ir ragino kreiptis į direktorę, kuri yra posėdyje. Jei gausime direktorės komentarą, tekstą papildysime.
Kaip praneša portalas Delfi, mokyklos direktorė Roberta Juodelienė šio įvykio taip pat plačiau nekomentavo.
„Mes padarėme visus žingsnius, kurie mokyklai priklauso, kad būtų užtikrintas visų saugumas ir komentarų daugiau nebus“, – pasakė ji ir užbaigė pokalbį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja tvirtina, kad pranešimas dėl smurtinio atvejo prieš mokytoją buvo gautas spalio 10 d.
Policijos atstovė patvirtino, kad mokinys – Sirijos pilietis.
Jeigu turite informacijos apie šį įvykį, prašome pranešti elektroniniu paštu [email protected], anonimiškumą garantuojame.