Parlamentarė pasiūlymą įregistravo nutarimo projektui dėl Seimo rudens darbų programos patvirtinimo.
Savo pasiūlymą ji argumentuoja reprezentatyvių apklausų rezultatais, kurios esą rodo, kad bandymai sureguliuoti „partnerystės ir teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę“.
„Dėl to, esant geopolitinėms įtampos, kai Europoje vyksta karas, kai visuomenė nepasitiki valdžia ir susiduria su ypač sunkia ekonomine situacija, energetikos krize ir siekiant toliau nepriešinti visuomenės grupių tarpusavyje, siūlytina pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, atsisakant civilinės sąjungos (partnerystės) teisiniu santykius reguliuojančių teisės aktų“, – dėstoma A. Širinskienės registruotame siūlyme.
Analogišką siūlymą dėl Partnerystės įstatymo svarstymo A. Širinskienė buvo pateikusi Seimo pavasario sesijos metu, bet jam pritarta nebuvo. Už siūlymą išbraukti iš programos projektą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 62 ir susilaikė trys parlamentarai.
Teigdama tuometinį siūlymą A. Širinskienė teigė kad vykstant karui Ukrainoje nedera parlamentui nagrinėti šių klausimų, neva jie priešina visuomenę. Tokių argumentų ji laikosi ir dabar.
„Yra tie svarbesni darbai, nuo kurių Seimas diskusijomis apie homoseksualų partnerystę atitraukiamas. Nepamirškime, kad turime energetinę krizę, kurios valdymui Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi projektų – jie juos į Seimą pradės teikti dabar. Mano galva, Seimas dabar turi užsiimti energetine krize.
Vis tik jau dabar matome reiškinį, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau pradeda svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Manau, žinant žmonių pasipriešinimą ir nepasitenkinimą šiuo klausimu, reikėtų prioritetus kitaip susigalvoti, o ne nuo pirmo posėdžio svarstyti civilinę sąjungą“, – dėstė ji.
Pasiteiravus, kada bus laikas spręsti partnerystės klausimus ir LGBT bendruomenės teises, parlamentarė teigė, kad reikia palaukti, kada baigsis krizės.
„Suprantu, kad konservatoriai yra krizių partija, nes kai jų nebūna, jie jas sugeba sukelti. Bet vis dėlto krizės pasibaigs ir nepykdant žmonių bus galima ramiai diskutuoti.
Vasarą nemažai susitikinėjau su rinkėjais, tai visur, kur benueidavau į susitikimą, žmonės žerdavo priekaištus, kodėl Seime nėra sprendžiamos augančių kainų problemos, bet užsiimami antraeiliai dalykai. Iš šios patirties galiu pasakyti, kad pasipiktinimas yra didelis“, – naujienų portalui tv3.lt tvirtina ji.
Kompromiso paieškos dėl Civilinės sąjungos įstatymo, pasak A. Širinskienės, valdančiųjų iniciatyva nevyksta. Projekto teikėjai esą nė nebando diskutuoti su jo nepalaikančiais.
„Bandoma mechaniškai su visokių etikečių klijavimu ir politiniu spaudimu pelnyti balsų daugumą. O išties, tie mažieji partneriai, na, pripažinkime, yra trapioje koalicijoje, kur balsų persvara didelė“, – aiškina ji.
A. Širinskienė taip pat patvirtino palaikanti konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymą į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką: „Jis įgalina tam tikrų gyvenimiškų problemų sprendimą homoseksualiems asmenims, sukuria tam tikrą registruotą santykį, tačiau nesukuria šeimos teisinio santykio“.
Teigia, kad Širinskienė elgiasi negarbingai
Dar pavasarį vertindama A. Širinskienės siūlymą Partnerystės įstatymą išbraukti iš darbų programos sąrašo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad bet kokios iniciatyvos braukti vieną ar kitą klausimą tampa skaldymo objektu.
„Siūlau diskutuoti tada, kai ateis laikas diskusijoms, o ne skaldyti visuomenę, ką darote šiandieną“, – tuomet teigė Seimo pirmininkė.
Vienas Civilinės sąjungos įstatymo projekto iniciatorių, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, naujienų portalui tv3.lt teigia, kad šitaip elgdamasi A. Širinskienė „tikslingai kelia nepasitenkinimą visuomenėje, bandydama užsidirbti reitingus ir taip sau išsikovoti dar vieną kadenciją parlamente“.
„Manau, kad taip elgtis yra negarbinga“, – aiškina jis.
„Rudens sesijos darbų programa yra sudaroma atsižvelgiant į visos frakcijų Vyriausybių, prezidento siūlymus. Tad, jeigu Ukraina ir Ukrainos prezidento ofisas, Aukščiausioji Rada yra pakankamai brandūs svarstyti panašius įstatymus, tai Lietuvos Respublikos parlamentas turi pakankamai brandos šiuos klausimus svarstyti ir išspręsti“, – nurodo V. Mitalas.
Pasiteiravus jo, kaip vertina išdėstytus A. Širinskienės argumentus, kad pirmiausia reikia susikoncentruoti į energetikos krizės valdymą, Laisvės frakcijos seniūnas teigė, kad politikė taip tik ieško priežasčių.
„Klausimai Teisės ir teisėtvarkos komitete yra numatyti pirmadienį – ten tikrai vyks didelė diskusija tiek su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek su politikais“, – sakė V. Mitalas.
Primename, kad gegužę Seimas po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą.
Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.
Partnerystės įteisinimui besipriešinantys politikai sukritikavo ir šią naują versiją. Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
