Trečiadienį VRM pristatė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis apibrėžiama, kas laukia migrantų, Lietuvoje jiems esant jau praėjus šešiems mėnesiams. Jomis ministerija siūlo atskirti prieglobsčio prašytojus ir migrantus.
„Pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD)“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pataisomis pavyko rasti kompromisą. Praėjus šešiems mėnesiams, dėl kiekvieno migranto bus svarstoma individualiai.
Pasak VRM, jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas ir jis gauna leidimą gyventi – judėjimo apribojimai jam netaikomi.
Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas.
Toks ribojimas būtų netaikomas ir neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas galutinis sprendimas, bet jie nekelia pavojaus.
Jeigu migrantas vis dar turės prieglobsčio prašytojo statusą, pasak ministrės, dėl tokio asmens sprendimą pirma priims MD.
„Įvertinęs to asmens pasirengimą pasislėpti arba pasišalinti ir pagal tai įvertinę priims sprendimą, ar pratęsti iki šešių mėnesių tų asmenų judėjimo ribojimo galimybę, ar jos nebetaikyti.
Dėl tokių asmenų bus priimamas sprendimas ir iš VSAT – įvertins tų asmenų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui ir matydami, kad tokiso grėsmės yra, taip pat galės kreiptis į teismą, kad teismas priimtų arba sprendimą dėl suėmimo arba kitos alternatyvios priemonės“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Bilotaitė.
Jiegu asmuo jau bus pripažintas neteisėtu migrantu, dėl jo tolimesnio sulaikymo sprendimus priims VSAT. Tarnyba galės priimti sprendimą pratęsti šių asmenų judėjimo ribojimą dar šešiems mėnesiams. VSAT matydama rizikas taip pat galės kreiptis į teismą dėl tolimesnių veiksmų.
Tais atvejais, jeigu yra migranto pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių.
Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantus galėtų sulaikyti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
Bilotaitė: poreikis sprendimui yra
Ministrė A. Bilotaitė pastebi, kad poreikis tokiems sprendimams yra, tad pasiūlymas netrukus guls ant Vyriausybės stalo, o tada bus teikiamas Seimui.
„Kalbant apie Vyriausybę ir apie premjerės poziciją, šie projektai buvo deritni ir buvo rastas sutarimas. Mums reikia turėti vieningą poziciją ir ji yra tokia“, – sako A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, idėja kiekvieno asmens atveju dėl tolimesnio likimo spręsti individualiai priimta dėl to, kad Lietuva turi derinti žmogaus teises bei tarptautinius įsipareigojimus, tačiau kartu neleisti Lietuvai tapti pareinamuoju kiemu.
„Manau, kad šitas mūsų projektas yra kompromisas, kuris mums leis pasiekti visus šiuos dalykus“, – sako A. Bilotaitė.
Ministrė pripažįsta, kad krūvis, tenkantis VSAT, padidės, tačiau A. Bilotaitė pabrėžia, kad šalis susiduria su neeiline situacija.
„Bus papildomas atlygis už darbą, nes dabar kiekvienu atveju, kai yra papildomas darbas, papildomos funkcijos, už tai yra atlyginama“, – sako A. Bilotaitė.
Baltarusija ieško naujų būdų
Ministrė mano, kad Lietuvos ir Baltarusijos siena nėra kiaura ir yra saugoma gerai.
„Žinoma, kad mums reikia fizinio barjero, jį reikia statyti skubiai ir tai bus padaryta. Yra sprendimas, kad iki kitų metų rugsėjo fizinis barjeras bus. Tai mums padės efektyviai apsaugoti tiek Lietuvos sieną, tiek ES išorės sieną“, – sako A. Bilotaitė.
Ministrė sako, kad traptautinė bendruomenė aiškiai suvokia, kad prieš Lietuvą ir kitas šalis yra vykdomas agresinis aktas.
A. Bilotaitė teigia, kad Baltarusijos režimas ieško naujų spaudimo būdų.
„Tai yra supaprastinta vizų išdavimo tvarka, oro uostai taip pat atveriami naujai. Ne tik į Minską galima atvykti, bet ir kitus oro uostus. Ir tai yra tik pavyzdys, kad Baltarusijos režimas labai intensyviai siekė, kaip dar paspausti mus visus. Bet mes tikrai nepasiduosime ir darysime viską, kad mūsų sienos būtų apsaugotos“, – teigė A. Bilotaitė.
VRM siūlo sprendimus dėl migrantų padėties praėjus šešiems mėnesiams
Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į teisės ekspertų ir tarptautinių institucijų pastabas, teikia Vyriausybei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimus. Naujausiomis pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremaliosios situacijos laikotarpiu.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tai kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.
„Baltarusijos režimui užtvindžius Lietuvą organizuotu neteisėtų migrantų srautu, susidūrėme su precedento neturinčia ekstremaliąja situacija, todėl vienu metu turime priimti sprendimus dėl tūkstančių žmonių likimų.
Lengvų sprendimų nėra – turime atsižvelgti į tarptautinius įsipareigojimus dėl prieglobsčio prašytojų teisių ir tuo pačiu metu nepaversti savo šalies neteisėtų migrantų pereinamuoju kiemu. Tam, kad negyventume nežinioje, sprendimai dėl migrantų teisinės padėties turi būti aiškūs ir priimami kuo greičiau“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD). Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.
Lietuvą ištikus migracijos krizei, UTPĮ jau taisytas skubos tvarka kelis kartus. Ankstesnėmis pataisomis buvo nustatytas šešių mėnesių pasienio procedūros terminas. Šiuo laikotarpiu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui suteikiamos apgyvendinimo ir kt. bazinės paslaugos, tačiau kol sprendžiama dėl jo teisinės padėties, apribojamas jo judėjimas.
Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminu įstatymo pataisomis, siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai:
- jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi;
- jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas;
- jeigu yra migranto pasislėpimo/pabėgimo pavojus, MD arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių. Pasislėpimo kriterijai yra aiškiai numatyti dabar galiojančiame UTPĮ;
- jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų – pvz., grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių.
Naujomis įstatymo pataisomis siūloma ir greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra. Šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (t. y. MD kolegialiam organui ir Apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik MD priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – Apygardos administracinis teismas (AT) ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT).
Ekstremaliosios situacijos metu siūloma, kad ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų MD arba VSAT kolegialūs organai bei Apygardos administracinis teismas. Taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręsta dėl užsieniečio teisinės padėties.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.
Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos.
Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą. Papildomai užtikrinama teisė nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, teisė gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus.
Taip pat siūloma nustatyti, kokiomis teisėmis gali naudotis neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai (pvz., teise gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, pažeidžiami asmenys – teise naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.).
Šiuo metu nagrinėjama 2607 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, apie 400 neteisėtų migrantų prieglobsčio nesiprašė. Išnagrinėta 918 prašymų, prieglobstis suteiktas 1 Eritrėjos pilietei.
Visi neteisėtai kirtę Lietuvos valstybės sieną užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos teritoriją, kol nėra priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties. Daugelis (apie 80 proc.) Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų atvyksta be dokumentų. Tai sunkina sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą.
Siūlė sulaikymo terminą ilginti
Portalas tv3.lt primena, kad Seimo valstiečiai siūlė ilginti nelegalių migrantų sulaikymo terminą. Vietoje šiuo metu nustatytų 6 mėnesių, valstiečiai siūlo terminą ilginti iki 12 mėnesių ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Visgi parlamentas balsų dauguma šį opozicijos siūlymą atmetė.
Projekto autoriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys. Seimas po pateikimo atmetė šį projektą. Už balsavo 31 Seimo narys, prieš – 40, 43 parlamentarai susilaikė. „Įstatymo projektą parengti paskatino būtinybė imtis veiksmų, kad Lietuva netaptų nelegalių migrantų tranzito šalimi, būtų padidintas Lietuvos visuomenės stabilumas bei saugumas ir užkirstas kelias trečiųjų šalių politinių tikslų įgyvendinimui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pasak projekto rengėjų, šiuo metu nemažai nelegalių migrantų atvyksta ne iš zonų, kur vyksta aktyvūs kariniai konfliktai, ne visų jų tapatybės žinomos ir ne apie visus galima surasti informacijos, kokiais tikslais jie iš tiesų atvyko į Lietuvą (kaip tarpinę stotelę ar galutinį tašką), dalis jų piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.
„Negalima atmesti galimybės, jog tokiais nelegaliais migrantais naudojasi kaimyninės diktatūros, norėdamos įgyvendinti savo politinius tikslus, siekdamos destabilizuoti padėtį mūsų valstybėje“, – teigia autoriai.
Jų teigimu, įstatymo pakeitimu norima paisyti ne tik tarptautinių įsipareigojimų, bet ir apsaugoti nacionalinius Lietuvos interesus. Vienas iš projektų iniciatorių Jonas Jarutis teigė, kad valdantieji liepos mėnesį žadėjo grįžti prie šio klausimo, tačiau savo pažado netesėjo.
„Nejaugi mes turime pasyviai stebėti ir laukti dienos „X“ ar valandos „H“, kaip sako mūsų kolega Aurelijus, kuomet mūsų migracijos tarnybos bus priverstos pačios paleisti laisvai klajoti po Lietuvą žmones su nežinomomis tapatybėmis, o tai reiškia, kad tarp jų gali būti ir kriminalinių nusikaltėlių, o gal ir teroristų. <...> Mes turime siekti geriausio rezultato – kuo greitesnio prašymų nagrinėjimo, bet tuo pačiu – privalome būti pasiruošę ir blogiems scenarijams“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Jarutis.
„Lietuvoje šiuo projektu siekiama sukurti getų sistemą, o mano žiniomis, Lietuvoje dar galioja teisės viršenybės principas“ – prieš siūlymą pasisakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Jo teigimu, toks sprendimas grubiai pažeistų Europos žmogaus teisių konvenciją, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad ilgesnis nei 4 mėnesių asmenų sulaikymas yra grubus konvencijos pažeidimas.
Prie sienos su Baltarusija apgręžti 93 migrantai
Per praėjusią parą prie sienos su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai apgręžė 93 migrantus.
VSAT nedetalizavo, kuriuose rajonuose kiek apgręžta migrantų. Anksčiau šie duomenys buvo skelbiami.
Kaip trečiadienį aiškino VSAT atstovas Giedrius Mišutis, neskelbti duomenų apie apgręžimus konkrečiuose rajonuose nuspręsta tikslingai, nes „paskutinėmis dienomis situacija tampa sudėtingesnė“.
„Kaimyninės šalies pareigūnai, neabejotina, taip pat vertina visą viešai matomą informaciją, taip pat ir tą, kuri signalizuoja apie VSAT dėmesį ir veiksmus tam tikruose konkrečiuose rajonuose, kur Lietuvos pareigūnai neįleidžia daugiausia migrantų, o tam, savaime aišku, reikia ir daugiau VSAT pajėgų“, – komentavo G. Mišutis.
Anot jo, stebint Lietuvos informaciją, baltarusių pareigūnams atsiranda galimybės koreguoti savo veiksmus, taip apsunkinant ir VSAT darbą konkrečiuose rajonuose.
„Migrantų skaičius tam tikrais laikotarpiais padidėja tai vienoje, tai kitoje vietoje prie 678 km ilgio sienos ir tai, manome, nėra atsitiktinumas. Praktiškai prie visos sienos nėra vietovių, kur jie šios migrantų krizės metu nebūtų pasirodę. Todėl tas tikslių vietų nekonkretizavimas, manome, bent šiuo metu yra tikslingas“, – nurodė VSAT atstovas.
Tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad antradienį vėlai vakare ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleistas vienas šūvis.
Kaip ir pastarosiomis dienomis, taip ir antradienį ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje girdėjosi pabūklų šūviai. VSAT manymu, tebešaudoma kaimyninėje šalyje esančiame Gožos poligone.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Savus n...numetėt ,o kažkokius pajuodėlius globojat,kurie išmėto maistą,kelią netvarką.
Viena prielaida kad valdžiai nauda iš tų emigro..
