Beveik prieš keturis dešimtmečius nepavykusį mėginimą iškelti aerodromą už miesto vis ketinama įgyvendinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Apie tai interviu „Miesto laikraščiui“ sakė ir vyriausiasis miesto architektas Edvinas Jurevičius.
„Aštuoniolika metų dirbame ant parako statinės“, - padėtį vertina Alytaus aeroklubo viršininkas Kęstutis Urbanavičius, pilotas instruktorius Raimondas Malijonis, skraidyklių pilotas Gintautas Katelynas, pilotas instruktorius Vidas Navickas, akrobatinio skraidymo sporto meistras Petras Jurgionis.
„Iškėlimas nuo1939 metų Alytuje veikiančio, eskadrilę „Normandija – Nemunas“ menančio aerodromo, kuriame mokėsi daug mūsų šalies lakūnų, išugdyta nemažai sporto meistrų, Lietuvos ir pasaulio čempionų, mums būtų toks pat smūgis kaip senom moterėlėm netekti bažnyčios“, - sakė pilotai, ne vien sentimentais grindžiantys tokią nuomonę.
Aerodromas, apie kurį visą informaciją galima gauti civilinės aviacijos administracijoje, labai reikalingas turizmui, sportui ir verslui. Visi čia atskrendantys šiandien saugiai nusileidžia, pakyla, gauna kuro, meteorologinę ir kitokią informaciją, gali palikti lėktuvus angaruose arba aikštelėse.
Jeigu sąlygos būtų geresnės, aerodrome virtų gyvenimas. Juk verslininkai per penkias – dešimt minučių galėtų atvykti į aerodromą, o iš čia Lenkija, Vokietija ranka pasiekiamos. Vargu, ar užsieniečiams atrodys patrauklus laukuose plytintys kilimo nusileidimo takai.
Štai į Druskininkų aerodromą, veikiantį mieste, atskrenda lenkai, vokiečiai. Taip galėtų būti ir Alytuje. Visame pasaulyje populiariausi aerodromai yra arti miesto arba mieste, nes oro susisiekimas padeda taupyti laiką. Tokie lakūnų argumentai.
„Yra besiteiraujančių, ar į mūsų miestą galima atskristi tiesiai, negaištant brangaus laiko ilgiau trunkančioms kelionėms. Manome, kad nuo kovo 31 dienos atsivėrus Šengeno oro erdvei, atvykstančių lėktuvais, sraigtasparniais daugės.
Geografiniu požiūriu Alytaus aerodromas yra vienas pirmųjų Lietuvoje, atskrendant iš pietvakarių, tai vartai į Europą“, - kalba K. Urbanavičius, primindamas, kad dabar Alytuje yra šeši privatūs orlaiviai, be to, 8 lėktuvai ir 7 sklandytuvai priklauso aeroklubui.
Aviacijos sportas labai svarbus kaip laisvalaikio pomėgis ir jaunimo auklėjimo būdas. Į aerodromą neinama valandai dviem - čia yra ką veikti nuo ryto iki vakaro. Aeroklube mokosi sklandyti dešimt jaunuolių, užsiėmimus lanko dvylika jaunųjų aviamodeliuotojų. Aerodromą iškėlus 10-15 kilometrų už miesto, pavyktų prisivilioti labai mažai jaunų žmonių, kurie dabar atvažiuoja dviračiais ar miesto viešuoju transportu, čia stovyklauja“, - sakė G. Katelynas.
Anot jo, civilinėje aviacijoje jaučiamas didelis lakūnų stygius. Jiems ruošti reikalingi tokie klubai. Pavyzdžiui, Alytuje išugdyti trys jaunosios kartos lakūnai skraido „Boeing“ ir kitokių markių lėktuvais.
Aerodromas galėtų tapti miesto bendruomenės traukos vieta, kultūros, pramogų centru. Tai patogi vieta aviacijos, dainų, baikerių šventėms. Antai alytiškių laukiama šventė „Alytus ore“ šią vasarą bus skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejui.
„Ekonomiškai aerodromo iškėlimas būtų nesuprantamas. Miestui plėstis į visas puses erdvės yra. Naujam aerodromui įrengti Geniuose ar kokioje kitoje vietoje reikėtų labai daug lėšų. Gal vis dėlto pagrindinis argumentas - brangus 102,5 hektaro žemės sklypas? Ar tai nebus antrasis nevykusios autobusų stoties variantas?“ - svarstė aviatoriai.
Idėjų ir ekonomiškai pagrįstų projektų, kaip sutvarkyti infrastruktūrą, šalia įrengti pramogų, mokslo tikslams arba mokymui skirtas įstaigas, netrūksta, stinga tik kapitalo. Todėl dėl aerodromo ateities tariamasi su verslininkais. Ir miesto valdininkams aviatoriai seniai siūlė kažką keisti, bet didesnio dėmesio nesulaukė.
O juk atnaujinti aerodromo infrastruktūrą – per sunki našta aeroklubui, reikėtų valstybės, miesto savivaldybės, apskrities paramos.
„Mums, kuriems ne tiek daug liko skraidyti, gal jau ir nėra didelio skirtumo, kur bus aerodromas. Tačiau mąstant apie miesto ateitį, nesinori, kad viskas būtų lengva ranka sugriauta. Alytaus aerodromas, šiandien laikomas valstybės turtu, bet sukurtas jis kelių aviatorių kartų. Reikėtų išsaugoti ir panaudoti tai, ką turime, o ne griauti“, - kalbėjo R. Malijonis.
Rasa ŠČIUČKIENĖ
