58-erių Alma ir 29-erių Tomas atsidūrė teisiamųjų suole. Motina ir sūnus kaltinami išpuoliu antstolio Romualdo Aleksandro Genučio kontoroje. Jiedu esą ne tik trukdė antstolio padėjėjai Eglei Šichaitei atlikti tiesiogines savo pareigas, bet grasino jai susidorojimu, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Kaltinamieji jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kategoriškai neigia. Jų gynėjas šioje byloje, advokatas Romualdas Juščius, tiesiai šviesiai pasakė, kad ši byla yra ne kas kita kaip bandymas visuomenei parodyti, kad pas antstolį reikia ateiti tik nuolankiai nuleidus galvą, o ne bandyti išsiaiškinti teisybę savo naudai.
Ikiteisminis tyrimas
Apie incidentą, kilusį antstolio kontoroje, „Tauragės kurjeris“ rašė praėjusių metų spalio 12 dienos numeryje (Nr. 79, „Dirbti antstolio kontoroje – nesaugu“). Tąkart skelbta, kad kivirčas užfiksuotas spalio 9-osios pavakarę. 1983 m. gimęs skolininkas Tomas į antstolio kontorą atėjo su mama Alma. Jaunas vyras, pasak policijos pranešimo, atvykęs pas antstolio padėjėją E.Šichaitę elgėsi agresyviai ir bandė jai suduoti kumščiu. Kai 33-ejų antstolio padėjėja bandė išsikviesti pagalbą, į konfliktą įsikišo kartu su skolininku atvykusi jo motina – moteriškė neleido kviestis pagalbos. Tuoj po incidento kalbinta antstolio padėjėja, o dabar – nukentėjusioji E.Šichaitė komentuoti įvykį atsisakė. Policijoje pavyko sužinoti, kad Tomui ir Almai gresia atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą, t.y. netekti laisvės iki dvejų metų.
Atsitiktinis konfliktas
Dabar jau žinoma, kad incidentas antstolio R.A.Genučio kontoroje kilo visiškai atsitiktinai. Čia Tomo atžvilgiu yra pradėtos dvi vykdomosios bylos: dėl 200 litų ir ir dėl 300 Lt skolos. Tomas niekur nedirba ir neturi kitų pajamų, išskyrus neįgalumo pašalpą bei prie jos mokamą seniūnijos skirtą 80 Lt pašalpą – iš viso per mėnesį jis gauna 315 Lt. Tomas neneigia, kad ir anksčiau turėjo reikalų su antstoliais. Tačiau, skirtingai nei antstolis R.A.Genutis, kiti antstoliai nereikalaudavo papildomų banko sąskaitos išrašų – pakakdavo seniūnijos pažymos apie gaunamas minimalias pragyvenimo lėšas. Sužinojęs, kad antstolis areštavo jo sąskaitą, jaunas vyras nuskubėjo į antstolio kontorą nešinas vien tik seniūnijos pažyma. Tačiau kontoroje dirbusi E.Šichaitė pareikalavo papildomai pateikti ir banko sąskaitos išrašą. Tomas tądien pinigų neturėjo ir negalėjo pasinaudoti banko paslaugomis, bandė užtarimo sulaukti iš mamos. Moteris pati ryžosi išsiaiškinti nesusipratimą – prašė antstolio padėjėjos paaiškinti, kodėl kitose kontorose tokių išrašų nereikia. E.Šichaitė atsakė, kad jos sūnus Tomas yra pilnametis ir kad motinai, kaip pašaliniam asmeniui, jokie duomenys neteikiami. Teisiamųjų suole atsidūrusi Alma teismui aiškino, kad jos sūnus yra jautrios psichikos žmogus, ji žino apie staigią sūnaus reakciją ir matė, kad antstolio kontoroje gali kilti konfliktas su rimtomis pasekmėmis. Todėl moteris įtikinėja tik bandžiusi dėl nesusipratimo kilusį konfliktą užgesinti taikiai, o ne jį sukelti ar net kažką sumušti.
Kaltinimai dar griežtesni
Motinos ir sūnaus baudžiamąją bylą nagrinėjo teisėja Raimonda Pauparienė, valstybinį kaltinimą byloje palaikė prokuroras Nomedas Metrikis, o kaltinamuosius gynė advokatas R.Juščius. Kaltinamajame akte sakoma, kad Tomas ir Alma kaltinami jau ne tik trukdymu veikti antstolio padėjėjai, bet ir smurto bei psichinės prievartos naudojimu prieš ją (atsakomybė griežtėja ir gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų – aut.past.). Prokuroras N.Metrikis, baigiamojoje kalboje pareiškė, kad abiem kaltinamiesiems inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama teisingai. Kaltintojas Tomą, nusikaltusį neišnykus praėjusiam teistumui, siūlo nubausti 60 parų areštu, o jo mamai Almai, kuri į teisiamųjų suolą sėdo pirmą kartą, skirti 6500 Lt baudą. Su tokia kaltintojo pozicija kategoriškai nesutiko advokatas R.Juščius – jis netgi teismo paprašė perkvalifikuoti jo ginamiesiems reiškiamus kaltinimus į elementarų viešosios tvarkos pažeidimą.
Buvo ar nebuvo?
Advokato žodžiais, jokio išpuolio prieš antstolio padėjėją nė nebuvo, o byla ir kaltinimai remiasi vien tik nukentėjusiosios parodymais. Net nukentėjusiosios E.Šichaitės kolegė, dirbanti su ja tame pačiame kabinete, teismui davė kitokius parodymus. Moteris paaiškino, kad muštynėmis grasino Tomas, o jo motina Alma stovėjo atokiau. O nukentėjusioji teismui aiškino, kad daugiau grėsmės jai kėlė Alma: moteris buvo persisvėrusi per jos darbo stalą, lietsargiu bandė suduoti jai per ranką ir sudavė, tuo pačiu lietsargiu bandė patraukti šalin telefoną, o kita ranka bandė išplėšti iš E.Šichaitės rankų telefono ragelį. Tomas, nukentėjusiosios teigimu, artyn jos ėjo aplink stalą plūsdamasis ir iškeltais kumščiais. Tačiau nukentėjusioji pripažino, kad grėsmingai nusiteikusį jauną vyrą sutramdė ta pati Alma – pareikalavo, kad sūnus išeitų iš kabineto, ir jis išėjo. E.Šichaitė sakė, kad grasinimus jos atžvilgiu girdėjo ir gali paliudyti skubiai atvykęs apsaugos darbuotojas. Liudytoju pakviestas vyras nukentėjusiosios žodžių nepalaikė. Greičiau priešingai. Apsaugos darbuotojas patikino, kad atvyko gavęs pranešimą, jog antstolio kontoroje vyksta užpuolimas. Tačiau įėjęs į kabinetą vyras teigė matęs tik trijų moterų pokalbį pakeltais balsais – jokių grasinimų ar realios grėsmės nebuvo.
Kuriamas precedentas
Tomo ir Almos gynėjas advokatas R.Juščius savo baigiamojoje kalboje tiesiai šviesiai pareiškė, kad šioje baudžiamojoje byloje reiškiami kaltinimai yra ne kas kita kaip bandymas sukurti precedentą.
– Akivaizdu, kad byloje gausu nesutapimų, prieštaravimų. Negalima remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais. Antraip susidaro įspūdis, kad šia byla siekiama sukurti precedentą – kad teismas priimtų sprendimą, kuris būtų privalomas visiems, kurie anksčiau ar vėliau turės reikalų su antstoliais – į antstolio kontorą visuomenė gali eiti tik nuleista galva. Greičiausiai dėl to bylos nagrinėjime dalyvauja ir paprastai labai užsiėmęs bei sunkiai pasiekiamas žmogus – pats antstolis A.R.Genutis bei spauda, – apžvelgdamas susirinkusius teismo salėje, rėžė advokatas.
Pasinaudodamas replikos teise, prokuroras pastebėjo, kad kaltinamieji nebuvo prašalaičiai, juos į antstolio kontorą atvedė su antstolio veikla susiję interesai. O poveikis antstoliui turi būti vertinamas kitaip nei eiliniam asmeniui. Koks bus teismo sprendimas šioje byloje, paaiškės ateinančią savaitę.
